Liko nepilnai 7 dienos. Butent tada palieku Lietuva pusei metu ir keliu sparnus i Indija.
Ot ir NE!!!

“I’m not leaving anything, because I’m taking everything with my self” 2009 08 13

Tokia mintis visai is niekur kilo mano galvoje, kai uz lango “lijo katemis ir sunimis”. Bet esu tikra, jei butu galeje, butu lije dar ir karvemis su bonus points - bidonais. Tiesa, liutimi zavejaus, nes zinau, kad galbut liutimis dar ilgai dziaugsiuos, bet jau kitokiomis - nebe Lietuviskom. O cia - Lietuva - cia lietus lija..

Tiesa sakant, sia vasara nemazai tenka sneketi apie isvykima is Lietuvos ilgesniam laikui. Visi pagrindine priezastimi nurodo vieninteli dalyka. T.y. “Nenoriu VISKO palikti“. O as nenustoju jiems kartoti, kad jie nieko nepalieka, nes neturi, ka palikt. Bet isties, argi tai netiesa? Juk jei nori, kad tai liktu (zmones, daiktai, emocijos ir visa kita), tai isties liks. O jei neliks, vadinas, tai buvo tik laiko klausimas, kada, tau ir Lietuvoje likus gyventi, tas iki begalybes ispustas VISKAS butu pradinge ar tiesiog sproge it muilo burbulas.

ARBA: vertinkit, tausokit, dziaukites, mylekit ir rodykit, jog mylit, DABAR! veliau gali nebebut..ir lygiai taip pat nesvarbu, kuriam pasaulio kraste jau tuomet bebusit. (skiriu Nuosirdziausiai mano pazistamai skardziabalsei. Darkart reiskiu uzuojauta) 2009 08 13 20:47

“I would give up all for the love, because the love is all I need” - 2009 08 13

Siandien prabudau po labai keisto sapno. Is vaizdu sapne, butu sunku spresti tiksliai, bet vidinis jausmas / intuicija sako, jog tai buvo indija. Hm… Itartiniausia tai, jog vaizdo is sapno atminty nebeliko. Liko tik tas pats jausmas. Niekaip negaliu suvokti ir suristi galu, kaip susijus Indija ir meile. Bet dar labiau save isgasdinau, kai vel is niekur galvoje atsirado dar viena mintis. “I would give up all for the love, because the love is all I need”.

Viesa paslaptis

Isduosiu paslapti, kuri gali buti viesa ir, manau, niekam nepakenks. Visuomet buvau ir lygiai taip pat dabar esu isitikinus, kad mano gyvenime bus “Alchemiko” principas. Turiu apkeliauti visa pasauli (labai jau placiai uzsimota, bet turiu omenyje, pamatyti ir aplankyt kitus tolimus krastus) tam, kad sugrizciau i pradini taska - namus - Lietuva. Nujauciu, kad cia ir bus ta meile, bet kad ja pastebeciau (arba dabar jau tik galutinai isitikinciau milijonaji karta), turiu pramesti alternatyviuosius kastus (kaip pasakytu ekonomistai).

Nors kita manojo medalio puse siuo klausimu antraste interpretuotu kur kas aiskiau ir paprasciau. Itariu, kad isties mesciau viska del meiles, nes meile yra viskas, ko reikia. Siuo momentu mano gyvenime VISKAS igavo didziosios keliones i Indija pavidala. Tiksliniesi, ar mesciau Indija? Aha, kad apsvarstyciau, tai tikrai. Juk jau dabar tai svarstau. Bet esu tikra, kad “Didzioji meile”, pas kuria (pagal scenariju, sukurta man dar negimus) tureciau sugrizti, man neleistu ir neleis atsisakyt sitos keliones. Juk isvaziuodama as zinau, kad sugrisiu, be to, AS NIEKO NEPALIEKU, NES VISKA PASIEMU SU SAVIMI.

“Kas musu neprazudo, tas mus padaro stipresnius” - 2009 08 11

(spausk virsutiniame plejery pauze, o cia play)

Subachiovkes kalno lauko kavine. Vienas paskutiniu 2009-uju ilgu valandu valandas trunkanciu pasnekesiu, bet, akivaizdziai, su protingom ir isliekamaja verte turinciom mintimis, o gal netgi reiketu sakyti - ISVADOM.

O cia tai, ka klausem ir sokom sededami, traukem mintyse momentais tyledami, rinkdamiesi is milijardo kavu ir viso kito meniu, atsiprasinedami kitu vairuotoju, truputi slubciodami, raizydami vilniaus gatves nuo pat Subaciovkes iki Noragiskiu prancuzisku masiniuku. Klausem. Nieko prasmatnaus, naujo, progresyvaus, kitokio. Tiesiog. Genialaus, nes paprasto.Ech.. Sentimento… Sentimento…
Tada, kai tos pacios dainos skambesys kinta priklausomai nuo zmoniu.

Taigi as ramia sirdimi tvirtai sakau: “As nieko nepalieku, nes viska pasiemu su savimi” (ir nebutinai lagamine. Manau, svarbiausia, SIRDY ir MINTYSE)

p.s. Dar kazkodel visvien neaisku, kodel “ADIOS AMIGOS - NAMASTE INDIA“? Nes tai citata. Topikas. Mano atsisveikinimo su dalimi zmoniu, kuriu nepalieku, tiesiog kuri laika nesimatysiu ir, manau, pasiilgsiu.

p.p.s. Taip, sitas postas yra skirtas atsisveikint. Na, bent jau budas galutinai moraliskai susitaikyti su tuo, ka parasiau siame poste.

ADIOS AMIGOS - NAMASTE INDIA

Visada Jusu - nepaliekanti, nes pasiemanti su savimi mintyse ir sirdyje,

AFROgliuck

patiko (0)

Rodyk draugams