Keliam sparnus arba kiekviena pradzia - savotiskas stebuklas

2009 08 20 Ketvirtadienis (Lietuva. isvykimas) 21 Penktadienis (Varsuva, Viena. Skrydis) 22 Sestadienio pradzia (Ankstyvas vidurnaktis. Indijos zeme)

“Prieskelioniniai nesusipratimai” arba “Visi Avinai vienodi”

Nesulaukusi skambucio ir geriausio savo draugo, nusprendziau nepasididziuoti ir pasiskambinti pati, prasinesti, kad isvykstu. Kitame telefono gale isgirdau nuostaba. Pasirodo, jam susisviete, kad isvykstu po savaites. Jis, mat visa grafika susideliojo, kada isvysta darbo reikalais i  Latvija, veliau i Ukraina, po to dar porai dienu i Vokietija ir iskart po to tinkasi su manimi, kad padoriai islydetu.

Nori kaip geriau, o gaunas kaip visada

Viska metes, parleke pas mane i namus, likus vos 2 valandom iki mano isvykimo. Matemes neilgiau negu 4 minutes. Gal vis delto, kai pajauti, jog tam tikra prasme, nors ir ne visam laikui, bet “prarandi” zmogu, ivertini is naujo arba dar labiau. Ir ta pati momenta, nors buni salia, speji pasiilgti. Islekiau basa i kiema. Nors iprastas scenarijus buna, kad sedu i jo automobili ir siausiame kur i ramia vieta pabuti, sikart vienas kita apkabinome taip stipriai kaip tik imanoma ir nenoriai paleidome is glebio, tokio susitikimo pakartojimui jau tik kitais metais.

Tetis

Praejusi savaitgali praleidau su teciu ir seneliu sodyboje in the middle of nowhere. Sededama automobilyje stotyje pasiskambinau teciui ir darkart pasikartojo ta pati istorija. Tevelis net pasimete, kai pasakiau, jog skambinu atsisveikinti. Pasirodo, jis mane identiskai mano geriausiam draugui - isvykstu savaite veliau. Ech, visi tie avinai vienodi ir visvien juos myliu ;)

Penktadienis 21:30 lietuvos laiku. Stoviniuojame Vilniaus autobusu stotyje. gaudome paskutiniuosius lietuviskus momentus.
Iskart dekoju visiems draugams, kurie nepasididziavo ir atvyko manes islydeti.

Zenklai

Dar nezinome, kas musu laukia po nepilnos paros, taciau esame prisiklause milijona istoriju is skitingu saltiniu, jog Indija - mistikos ir “zenklu” krastas. Pirmasis ryskus zenklas, mus “istiko” jau vilniaus autobusu stotyje. Cia paskutiniu momentu, kai lagaminai jau buvo sukrauti i autobusa, mus vesianti i Varsuvos oro uosta, viena “musiske”, kuri taip pas turejo keliauti kartu i Indija, pirma karta gyvenime istiko epilepsijos priepuolis. Neaisku nei kas, nei kaip, nei kodel O gal tiesiog Indija tare savo? Juk sako, kad ne tik nera abejingu siai saliai, bet ir didelis issukis yra keliauti i toki krasta, juolab pusei metu, o ne siaip paturistauti. Dabar galiu ranka prie sirdies pridejus pasakyti, jog pastarieji teiginiai yra absoliuti teisybe.
Neisvyko. Busimos bendrakeleives kelione baigesi ne neprasidejus. Tikiuos, Doviles sveikata pasitaisys ir tikrai atsiras galimybe atvykti i Indija. Ju viskam savas laikas.
Riccio, dekoju, kad staigiai reagavai ir puolei padeti Dovilei. Linkejimai ir pagyrimas nuo Ugnes mamos.
Viesas atsiprasymas: tuo momentu kai vyko sis insidentas, bandziau krautis lagamina i autobusa ir ne nesureagavau, kas ka tik ivyko. Atsiprasau uz nedemesinguma ir abeinguma.

Dar vienas nesusipratimas - “Stabdykit autobusa!”

Stoviniamove, snekejomes kaip cia viskas pakryps keliones metu, gasdinomes ir raminome vieni kitus del bendrakeleives nelaimes ir ne nepastebejome, kaip autobusas eme judeti. Taip, su visais musu daiktais, paruostais pusei metu! Mano mama puole begti ir saukti “sustokite”. Mes toliau bandeme susigaudyti ar tai isties musu autobusas, kuris pamirso mus, keleivius. Pasirodo, vairuotojas uzsikniso laukti, todel nusprede isvykti. Ememe is paskos vytis autobusa ir mes. Susokome ne nesuprate, kas tik ka ivyko. Kelione prasidejo audringai ir nenuspejamai. Pradejome vienbalsiai dalintis mintimis, kad “zenklai” prasideda.
Mama, esi tikra saunuole, kad nevepsojai, kaip mes apspange tikriausiai nuo minties apie Indija ir eme tempti guma, reaguoti leciau (butent taip kaip viskas vyksta cia Indijoje, isskyrus eisma).
Po keletos minuciu vaziavimo autobusu teko skambinti draugams, atsiprasineti, kad netgi padoriai atsisveikinti, ismyluot, isbuciuot nespejau. Anw, manau, mielieji, puikiai zinote, kaip jus myliu ir dievinu, uz tai, kokie esate ir kaip gerai mane pazistate. Muac!!! :)*

Nakties ismintis: Neisimylejus, bet myliu

Kai tenka vaziuoti taip ilgai, kad kompas speja issikrauti, naktis trunka amzinybe, o veikti nebera ka, pradedi begti per savo gyvenima, lyg dokumentini filma savo galvoje. Ir tada visiskai neitiketai ir niekam nepaskatinus ir netgi jokiai asociacijai nepasimaisius, suvokiau: “Ne, as neisimylejus, as myliu”. Ir tada klausiu jokiu nebelieka.

Polekiski oro uosto ypatumai su mandagiais kalasnikovais priesakyje

Akstyva  ryta atvykome i Varsuvos oro uosta. Temperatura jau 6 ryto buvo tikriausiai 30 laipsniu. Parsitempeme bagaza i vidu. Pradejome tvarkytis. Ejome, tradiciskai keliautojams, i tualetus bent apsipraust po nakties vaziavimo. Po to ske energijos uztaisas dienai - puodelis kavos. Ziurejome “TukTuk Indija” ir laukeme kol patys pasibelsime. Stumeme laika lagaminu apsuptyje. Bent pora trejeta kartu buvome paklausti, ar visi lagaminai musu. Tvarka cia pakankamai sugrieztinta. Stebima aplinka, ar nera kokio itartino lagamino, su potencialiu sprogmeniu. Pradejo rinktis vis daugiau apsauginiu su sautuvais. Iskart po to seke banga tamsesnio gymio, rodos, musulmonisku krastu zmoniu.
Net ir polekai sugeba nustebinti lietuvaicius
Buvome pamaloninti, kai bent kelis kartus priejus apsauginiams, paklausti ar visi daiktai musu, isgirdome svaria ir tvarkinga anglu kalba ir isvydme sypsenas veiduose. Tokie ir turetu buti siuolaikiniai oro uostai - suteikiantys keliaujantiems saugumo jausma, bet neatbaidantys ir negasdinantys itarnejimais.
Oro uoste stume laika 4 iese (Egle, Ugne, Karolsi ir as), sulaukeme ir 5-ojo bendrakeleivio Kriscio.

Extremaliu isbandymu metas - Check-In

Atejo laikas check-in’ui, t.y. lagaminu ir likusios bagazo dalies sverimui. Neramu. Musu ketveriukes lagaminai nevirsijo svorio limitu. Kristijonas intensyviai pradejo kraustyti lagamina. Neisitiketina, kad is paziuros i toki nedideli bagaza galima tiek mantos prisikrauti. Nuemus kalna daiktu, jo bagazas svere 25 kg. Polekai praleido, bet perspejo, kad is Indijos tikrai tiek neissives, nes ten viskas sugrieztinta.
Kirtome vartus ir prasinese, bezioplinedami po “Duty-Free” parduotuves, sedejome i lektuva, skraidinanti i Viena. Ten pasimate ir vizualiai pokyciai. Artejant link mums reikalingu vartu i Deli, zmoniu oda “eme tamseti”, bruozai kisti, drabuziai ilgeti, margeti, moterys daresi vis mziau pastebimos, zmoniu maseje tapome mazuma. Mission almost accopli shed - sedime lektuve “Vienna - Delhi”. Skrendame vis auksciau, o laikrodzio rodykles sukasi atgalios.

Pries ant indiskos zemes nuzengiant: kiauliu gripas ir respiratoriai

Likus porai valandu iki skrydzio pabaigos kiekvienas keleivis i rankas gavo popieriaus lapus - anketas. Cia prasomi esminiai identifikacijos duomenys ir papildomi apie buvima per pastaraji 10 dienu laikotarpi kiauliu gripo infekuotose salyse.
Einant is lektuvo vazinejanciu koridoriumi, buvome nubloksti karscio bangos. Cia jau velyvas vakaras apie vidurnati. Dregme paverte mus varvanciais vos per pora momentu.
Pirmas vaizdas oro uosto pastate - sokiruojantis. Visi vietiniai su respiratoriais. Pastatas primena tarybines statybas, o augalai - atograzas. Pirmoji mintis mano galvoje, veliau ir ant liezuvio -  “Kuba” (del europietiskos statybos ir vietiniu simboliu: palmes, vazonines atograzu geles, augancios vazonuose ir, rodos, lyg numestos viduryje holu. Aptvertos “stop” juosta, kad plustantis srautas is lektuvu ju nenusinestu nepastebimai kartu su mase.
Keliaujame toliau prie isejimu ir daiktu atsiemimu. Dar viena “siena”, kuria, noredami kirsti, privalo atsicekinti. O tai vyksta tokiu budu: anketos apie kiauliu gripa, pildytos lektuve, privaloma sudedamoji dalis. Ateini, paduodi. Specialios kameros fiksuojancios zmogaus kuno temperatura, televizoriuose viesai rodo kiekvieno kertanciojo bukle. Pora klausimu apie lankymasi infekuotose kiauliu gripu salyse ir jau stovime paskutiniame patikros pukte. Nuoseklus zvilgsniai i pasus, vizas, kitus dokumentus, “kiauliu gripo” anketu surinkimas ir mes pakeliui link lagaminu. Vaizdas nebesikeicia, o respiratoriai atsiranda ir musu galvose kaip “must have” dalykai.

Indira Gandhi Airport tualetai - pirmasis kulturinis sokas

Kol laukiame savuju bagazu, dairomes aplink. Vaizdas indiskeja. Tiesa, oro uoste kainos visur rasomos doleriais. Pora skambuciu lietuvaiciui, studijuosianciam kartu su mumis, kuris jau kuris laikas viesi Indijoje. Jis jau oro uoste, pasitikimu saleje laukia musu. Tuo tarpu mes einame i tualeta. o ten.. Nespejus nusiplauti ranku, jau salia stovi moteris paduodanti ranksluoscius rankoms valytis. Imame ranksluoscius. Truputi pasimetus, mandagiai dekojame. Iseinant atsisveikiname. Juk musu kraste iprasta dekoti uz paslaugas / pagalba. O kaip elgtis cia dar nezinome.. Taip, dabar aisku, mes isties salyje, kurioje zmoniu darbo jega beveik nevertinama.

Pirmi zingsniai ant sventu karviu zemes

Ieiname i pasitikimo sale. Ten kruva zmoniu, apstoje iejima is kaires ir desnes, ieskanciais zvilgsniais ir lapeliais israsytais viso pasaulio pavardemis rankose laukia. Susitinkame su Tomu (lietuvaiciu, kuri minejau). Iseiname pro duris. Ten mus apsitinka dar didene mase zmoniu. Impulsyviai ir visikai naturaliai paklausiu “kol neiname i lauka” ir tampu sokiruota tuoj pat sekanciu atsakymu “mes lauke”. Man neitiketina, kol nepakeliu akiu i virsu ir nepamatau pro delio sviesas bandanciu prasibrauti silpnu zvaigzdziu sviesu danguje. Taip, mes isties lauke, taciau cia aisingai karsta ir dregna. Beje, ne taip karsta kaip klausydama istoriju apie indija, pati isivaizduodavau. Bet, itariu, kad vidurnakti ten buvo arti 40 laipsniu silumos. Dabar ir mes pradedame dairytis ieskanciais zvilgsniais vienos is musiskiu mergaiciu pavardes. Turi buti vairuotojas, laukiantis musu. Jauciame lyg zoologijos sode, tik sikart esame kitoje aptvaru puseje. Triuksmas gniauzia ausis, smarve - nosi, zvilgsniai varsto mus is visu pusiu. Pasiskabine suzinome, jog vairuotojas veluoja, todel nelieka nieko kito, kaip tik viltingai laukti ir tiketis, kad tai ne istrauka is “Belaukiant Godo”.

Didziausias klubas pasaulyje

Pagaliau sulaukiame skambucio, kad vairuotojas musu laukia salia oro uosto su uzrasu ant lapo. Tiesa, susirasti lietuviska varda indiskame oro uoste yra pakankamai sudetinga. Cia reikia grustis pro minia ziurovu ir triuksmautoju. O ju cia daug todel, kad puse jei galetu, jau butu sueje i oro uosta, bet paprastajam i oro uosta iejimas mokamas. Itariu, kad net ir face control cia egzistuoja. Sai tau ir didziausias klubas pasaulyje (juk oro uostas talpina visu saliu teritorijas, nes kol nekerti vartu (vadinamos “sienos”) viduje, dar vis skaitaisi esantis salies, is kurios pakilai, teritorijoje.

Asmeninis vairuotojas & co

Pagaliau suradome lietuviska varda, atsisveikinome su vyriska musu saikos dalimi ir mes, mergaites, pradejome traukti paskui vairuotoja masinos link. Vairuotojas paeme manaji lagamina vezti iki automobilio, du papildomi vyrai eme Egles ir Ugnes lagaminus. “Malonus zmones, greitai reaguojantys situacijoje” - tokai pirma mintis buvo iki tol, kol pasiekeme automobili ir sulaukeme atkistu delnu su is paskos sekanciu “Pay”. Vienintelis “i tema” zmogus buvo vairuotojas, kiti prisistate staiga tik todel ,kad toks ju uzdarbis - gaudyti “Zalius” turistus ir is ju uzsidirbti neva pagelbejant jiems. Atsisake moket tik todel ,kad neturejome nei vietines valiutos, nei smulkiu doleriu, sulaukeme nepasitenkinimu. Galvoje liko tik “greitai reaguojantys situacijoje”.

Susipazinkite - aplamdytos masinos ir amzinos spustys

Pradeje vaziuoti isvydome dar daugiau zmoniu stoviniuojanciu ar besitrinanciu palei oro uosto langus. Vietiniams tai pramoga - ziureti i baltaodzius (kaip jau auksciau minejau - savotikskas zoologijos sodas). Isvazinejome is oro uosto teritorijos toli grazu tikrai netrumpai. Ausis eme rezti visiskai nelogiskas pypinimas, tarsi veikla is neturejimo ka veikti, kol stovi kamstyje.

Skambutis. Lietuviskas balsas kitame telefono ragelio gale

Skambina lietuvaite, vardu Egle, kuri Indijoje gyvena jau gera penketa metu. Susituokusi su indu (bengolu) Argi, augina sunu ir priema/ pasefuoja/ pavercia pirmasias dienas indijoje lengvesnemis draugams, pazistamies is viso pasaulio ir nepazistamiems is gimtosios Lietuvos. Pirmieji nepazistami Lietuvos pilieciai jos namuose buvo musu mergicku trejetas.
Iskart sulaukeme klausimo, kur ketvirtoji musiske mergaite, nes netgi vairuotojas jos pasigedo, todel dar kuri laika prabuvome automobilyje salia oro uosto. Trumpai papasakojome, kas nutiko, ir ememe is po valio traukti laikinuju namu link.

-Tesinys netrukus-

AFROgliuck

patiko (0)

Rodyk draugams