BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas


The First Live from India

Keliam sparnus arba kiekviena pradzia - savotiskas stebuklas

2009 08 20 Ketvirtadienis (Lietuva. isvykimas) 21 Penktadienis (Varsuva, Viena. Skrydis) 22 Sestadienio pradzia (Ankstyvas vidurnaktis. Indijos zeme)

“Prieskelioniniai nesusipratimai” arba “Visi Avinai vienodi”

Nesulaukusi skambucio ir geriausio savo draugo, nusprendziau nepasididziuoti ir pasiskambinti pati, prasinesti, kad isvykstu. Kitame telefono gale isgirdau nuostaba. Pasirodo, jam susisviete, kad isvykstu po savaites. Jis, mat visa grafika susideliojo, kada isvysta darbo reikalais i  Latvija, veliau i Ukraina, po to dar porai dienu i Vokietija ir iskart po to tinkasi su manimi, kad padoriai islydetu.

Nori kaip geriau, o gaunas kaip visada

Viska metes, parleke pas mane i namus, likus vos 2 valandom iki mano isvykimo. Matemes neilgiau negu 4 minutes. Gal vis delto, kai pajauti, jog tam tikra prasme, nors ir ne visam laikui, bet “prarandi” zmogu, ivertini is naujo arba dar labiau. Ir ta pati momenta, nors buni salia, speji pasiilgti. Islekiau basa i kiema. Nors iprastas scenarijus buna, kad sedu i jo automobili ir siausiame kur i ramia vieta pabuti, sikart vienas kita apkabinome taip stipriai kaip tik imanoma ir nenoriai paleidome is glebio, tokio susitikimo pakartojimui jau tik kitais metais.

Tetis

Praejusi savaitgali praleidau su teciu ir seneliu sodyboje in the middle of nowhere. Sededama automobilyje stotyje pasiskambinau teciui ir darkart pasikartojo ta pati istorija. Tevelis net pasimete, kai pasakiau, jog skambinu atsisveikinti. Pasirodo, jis mane identiskai mano geriausiam draugui - isvykstu savaite veliau. Ech, visi tie avinai vienodi ir visvien juos myliu ;)

Penktadienis 21:30 lietuvos laiku. Stoviniuojame Vilniaus autobusu stotyje. gaudome paskutiniuosius lietuviskus momentus.
Iskart dekoju visiems draugams, kurie nepasididziavo ir atvyko manes islydeti.

Zenklai

Dar nezinome, kas musu laukia po nepilnos paros, taciau esame prisiklause milijona istoriju is skitingu saltiniu, jog Indija - mistikos ir “zenklu” krastas. Pirmasis ryskus zenklas, mus “istiko” jau vilniaus autobusu stotyje. Cia paskutiniu momentu, kai lagaminai jau buvo sukrauti i autobusa, mus vesianti i Varsuvos oro uosta, viena “musiske”, kuri taip pas turejo keliauti kartu i Indija, pirma karta gyvenime istiko epilepsijos priepuolis. Neaisku nei kas, nei kaip, nei kodel O gal tiesiog Indija tare savo? Juk sako, kad ne tik nera abejingu siai saliai, bet ir didelis issukis yra keliauti i toki krasta, juolab pusei metu, o ne siaip paturistauti. Dabar galiu ranka prie sirdies pridejus pasakyti, jog pastarieji teiginiai yra absoliuti teisybe.
Neisvyko. Busimos bendrakeleives kelione baigesi ne neprasidejus. Tikiuos, Doviles sveikata pasitaisys ir tikrai atsiras galimybe atvykti i Indija. Ju viskam savas laikas.
Riccio, dekoju, kad staigiai reagavai ir puolei padeti Dovilei. Linkejimai ir pagyrimas nuo Ugnes mamos.
Viesas atsiprasymas: tuo momentu kai vyko sis insidentas, bandziau krautis lagamina i autobusa ir ne nesureagavau, kas ka tik ivyko. Atsiprasau uz nedemesinguma ir abeinguma.

Dar vienas nesusipratimas - “Stabdykit autobusa!”

Stoviniamove, snekejomes kaip cia viskas pakryps keliones metu, gasdinomes ir raminome vieni kitus del bendrakeleives nelaimes ir ne nepastebejome, kaip autobusas eme judeti. Taip, su visais musu daiktais, paruostais pusei metu! Mano mama puole begti ir saukti “sustokite”. Mes toliau bandeme susigaudyti ar tai isties musu autobusas, kuris pamirso mus, keleivius. Pasirodo, vairuotojas uzsikniso laukti, todel nusprede isvykti. Ememe is paskos vytis autobusa ir mes. Susokome ne nesuprate, kas tik ka ivyko. Kelione prasidejo audringai ir nenuspejamai. Pradejome vienbalsiai dalintis mintimis, kad “zenklai” prasideda.
Mama, esi tikra saunuole, kad nevepsojai, kaip mes apspange tikriausiai nuo minties apie Indija ir eme tempti guma, reaguoti leciau (butent taip kaip viskas vyksta cia Indijoje, isskyrus eisma).
Po keletos minuciu vaziavimo autobusu teko skambinti draugams, atsiprasineti, kad netgi padoriai atsisveikinti, ismyluot, isbuciuot nespejau. Anw, manau, mielieji, puikiai zinote, kaip jus myliu ir dievinu, uz tai, kokie esate ir kaip gerai mane pazistate. Muac!!! :)*

Nakties ismintis: Neisimylejus, bet myliu

Kai tenka vaziuoti taip ilgai, kad kompas speja issikrauti, naktis trunka amzinybe, o veikti nebera ka, pradedi begti per savo gyvenima, lyg dokumentini filma savo galvoje. Ir tada visiskai neitiketai ir niekam nepaskatinus ir netgi jokiai asociacijai nepasimaisius, suvokiau: “Ne, as neisimylejus, as myliu”. Ir tada klausiu jokiu nebelieka.

Polekiski oro uosto ypatumai su mandagiais kalasnikovais priesakyje

Akstyva  ryta atvykome i Varsuvos oro uosta. Temperatura jau 6 ryto buvo tikriausiai 30 laipsniu. Parsitempeme bagaza i vidu. Pradejome tvarkytis. Ejome, tradiciskai keliautojams, i tualetus bent apsipraust po nakties vaziavimo. Po to ske energijos uztaisas dienai - puodelis kavos. Ziurejome “TukTuk Indija” ir laukeme kol patys pasibelsime. Stumeme laika lagaminu apsuptyje. Bent pora trejeta kartu buvome paklausti, ar visi lagaminai musu. Tvarka cia pakankamai sugrieztinta. Stebima aplinka, ar nera kokio itartino lagamino, su potencialiu sprogmeniu. Pradejo rinktis vis daugiau apsauginiu su sautuvais. Iskart po to seke banga tamsesnio gymio, rodos, musulmonisku krastu zmoniu.
Net ir polekai sugeba nustebinti lietuvaicius
Buvome pamaloninti, kai bent kelis kartus priejus apsauginiams, paklausti ar visi daiktai musu, isgirdome svaria ir tvarkinga anglu kalba ir isvydme sypsenas veiduose. Tokie ir turetu buti siuolaikiniai oro uostai - suteikiantys keliaujantiems saugumo jausma, bet neatbaidantys ir negasdinantys itarnejimais.
Oro uoste stume laika 4 iese (Egle, Ugne, Karolsi ir as), sulaukeme ir 5-ojo bendrakeleivio Kriscio.

Extremaliu isbandymu metas - Check-In

Atejo laikas check-in’ui, t.y. lagaminu ir likusios bagazo dalies sverimui. Neramu. Musu ketveriukes lagaminai nevirsijo svorio limitu. Kristijonas intensyviai pradejo kraustyti lagamina. Neisitiketina, kad is paziuros i toki nedideli bagaza galima tiek mantos prisikrauti. Nuemus kalna daiktu, jo bagazas svere 25 kg. Polekai praleido, bet perspejo, kad is Indijos tikrai tiek neissives, nes ten viskas sugrieztinta.
Kirtome vartus ir prasinese, bezioplinedami po “Duty-Free” parduotuves, sedejome i lektuva, skraidinanti i Viena. Ten pasimate ir vizualiai pokyciai. Artejant link mums reikalingu vartu i Deli, zmoniu oda “eme tamseti”, bruozai kisti, drabuziai ilgeti, margeti, moterys daresi vis mziau pastebimos, zmoniu maseje tapome mazuma. Mission almost accopli shed - sedime lektuve “Vienna - Delhi”. Skrendame vis auksciau, o laikrodzio rodykles sukasi atgalios.

Pries ant indiskos zemes nuzengiant: kiauliu gripas ir respiratoriai

Likus porai valandu iki skrydzio pabaigos kiekvienas keleivis i rankas gavo popieriaus lapus - anketas. Cia prasomi esminiai identifikacijos duomenys ir papildomi apie buvima per pastaraji 10 dienu laikotarpi kiauliu gripo infekuotose salyse.
Einant is lektuvo vazinejanciu koridoriumi, buvome nubloksti karscio bangos. Cia jau velyvas vakaras apie vidurnati. Dregme paverte mus varvanciais vos per pora momentu.
Pirmas vaizdas oro uosto pastate - sokiruojantis. Visi vietiniai su respiratoriais. Pastatas primena tarybines statybas, o augalai - atograzas. Pirmoji mintis mano galvoje, veliau ir ant liezuvio -  “Kuba” (del europietiskos statybos ir vietiniu simboliu: palmes, vazonines atograzu geles, augancios vazonuose ir, rodos, lyg numestos viduryje holu. Aptvertos “stop” juosta, kad plustantis srautas is lektuvu ju nenusinestu nepastebimai kartu su mase.
Keliaujame toliau prie isejimu ir daiktu atsiemimu. Dar viena “siena”, kuria, noredami kirsti, privalo atsicekinti. O tai vyksta tokiu budu: anketos apie kiauliu gripa, pildytos lektuve, privaloma sudedamoji dalis. Ateini, paduodi. Specialios kameros fiksuojancios zmogaus kuno temperatura, televizoriuose viesai rodo kiekvieno kertanciojo bukle. Pora klausimu apie lankymasi infekuotose kiauliu gripu salyse ir jau stovime paskutiniame patikros pukte. Nuoseklus zvilgsniai i pasus, vizas, kitus dokumentus, “kiauliu gripo” anketu surinkimas ir mes pakeliui link lagaminu. Vaizdas nebesikeicia, o respiratoriai atsiranda ir musu galvose kaip “must have” dalykai.

Indira Gandhi Airport tualetai - pirmasis kulturinis sokas

Kol laukiame savuju bagazu, dairomes aplink. Vaizdas indiskeja. Tiesa, oro uoste kainos visur rasomos doleriais. Pora skambuciu lietuvaiciui, studijuosianciam kartu su mumis, kuris jau kuris laikas viesi Indijoje. Jis jau oro uoste, pasitikimu saleje laukia musu. Tuo tarpu mes einame i tualeta. o ten.. Nespejus nusiplauti ranku, jau salia stovi moteris paduodanti ranksluoscius rankoms valytis. Imame ranksluoscius. Truputi pasimetus, mandagiai dekojame. Iseinant atsisveikiname. Juk musu kraste iprasta dekoti uz paslaugas / pagalba. O kaip elgtis cia dar nezinome.. Taip, dabar aisku, mes isties salyje, kurioje zmoniu darbo jega beveik nevertinama.

Pirmi zingsniai ant sventu karviu zemes

Ieiname i pasitikimo sale. Ten kruva zmoniu, apstoje iejima is kaires ir desnes, ieskanciais zvilgsniais ir lapeliais israsytais viso pasaulio pavardemis rankose laukia. Susitinkame su Tomu (lietuvaiciu, kuri minejau). Iseiname pro duris. Ten mus apsitinka dar didene mase zmoniu. Impulsyviai ir visikai naturaliai paklausiu “kol neiname i lauka” ir tampu sokiruota tuoj pat sekanciu atsakymu “mes lauke”. Man neitiketina, kol nepakeliu akiu i virsu ir nepamatau pro delio sviesas bandanciu prasibrauti silpnu zvaigzdziu sviesu danguje. Taip, mes isties lauke, taciau cia aisingai karsta ir dregna. Beje, ne taip karsta kaip klausydama istoriju apie indija, pati isivaizduodavau. Bet, itariu, kad vidurnakti ten buvo arti 40 laipsniu silumos. Dabar ir mes pradedame dairytis ieskanciais zvilgsniais vienos is musiskiu mergaiciu pavardes. Turi buti vairuotojas, laukiantis musu. Jauciame lyg zoologijos sode, tik sikart esame kitoje aptvaru puseje. Triuksmas gniauzia ausis, smarve - nosi, zvilgsniai varsto mus is visu pusiu. Pasiskabine suzinome, jog vairuotojas veluoja, todel nelieka nieko kito, kaip tik viltingai laukti ir tiketis, kad tai ne istrauka is “Belaukiant Godo”.

Didziausias klubas pasaulyje

Pagaliau sulaukiame skambucio, kad vairuotojas musu laukia salia oro uosto su uzrasu ant lapo. Tiesa, susirasti lietuviska varda indiskame oro uoste yra pakankamai sudetinga. Cia reikia grustis pro minia ziurovu ir triuksmautoju. O ju cia daug todel, kad puse jei galetu, jau butu sueje i oro uosta, bet paprastajam i oro uosta iejimas mokamas. Itariu, kad net ir face control cia egzistuoja. Sai tau ir didziausias klubas pasaulyje (juk oro uostas talpina visu saliu teritorijas, nes kol nekerti vartu (vadinamos “sienos”) viduje, dar vis skaitaisi esantis salies, is kurios pakilai, teritorijoje.

Asmeninis vairuotojas & co

Pagaliau suradome lietuviska varda, atsisveikinome su vyriska musu saikos dalimi ir mes, mergaites, pradejome traukti paskui vairuotoja masinos link. Vairuotojas paeme manaji lagamina vezti iki automobilio, du papildomi vyrai eme Egles ir Ugnes lagaminus. “Malonus zmones, greitai reaguojantys situacijoje” - tokai pirma mintis buvo iki tol, kol pasiekeme automobili ir sulaukeme atkistu delnu su is paskos sekanciu “Pay”. Vienintelis “i tema” zmogus buvo vairuotojas, kiti prisistate staiga tik todel ,kad toks ju uzdarbis - gaudyti “Zalius” turistus ir is ju uzsidirbti neva pagelbejant jiems. Atsisake moket tik todel ,kad neturejome nei vietines valiutos, nei smulkiu doleriu, sulaukeme nepasitenkinimu. Galvoje liko tik “greitai reaguojantys situacijoje”.

Susipazinkite - aplamdytos masinos ir amzinos spustys

Pradeje vaziuoti isvydome dar daugiau zmoniu stoviniuojanciu ar besitrinanciu palei oro uosto langus. Vietiniams tai pramoga - ziureti i baltaodzius (kaip jau auksciau minejau - savotikskas zoologijos sodas). Isvazinejome is oro uosto teritorijos toli grazu tikrai netrumpai. Ausis eme rezti visiskai nelogiskas pypinimas, tarsi veikla is neturejimo ka veikti, kol stovi kamstyje.

Skambutis. Lietuviskas balsas kitame telefono ragelio gale

Skambina lietuvaite, vardu Egle, kuri Indijoje gyvena jau gera penketa metu. Susituokusi su indu (bengolu) Argi, augina sunu ir priema/ pasefuoja/ pavercia pirmasias dienas indijoje lengvesnemis draugams, pazistamies is viso pasaulio ir nepazistamiems is gimtosios Lietuvos. Pirmieji nepazistami Lietuvos pilieciai jos namuose buvo musu mergicku trejetas.
Iskart sulaukeme klausimo, kur ketvirtoji musiske mergaite, nes netgi vairuotojas jos pasigedo, todel dar kuri laika prabuvome automobilyje salia oro uosto. Trumpai papasakojome, kas nutiko, ir ememe is po valio traukti laikinuju namu link.

-Tesinys netrukus-

AFROgliuck

Rodyk draugams




Swatch Watch in Bollywood Style

SWATCH - Exclusive collection Manish Arora

Sveiki, as - smelio laikrodis!


Na, ka, mano mielieji,

vis maziau laiko lieka iki mano didziosios keliones. Pastebejau, jog kuo maziau laiko lieka iki keliones, tuo greiciau jis prabega. Jei anksciau laika skaiciavau menesiai ir dienomis, dabar jau galesiu pradet skaiciuoti valandomis (siandien visai netycia be pasirinkimo, noriu ar ne, buvo supazindinta su faktu, jog liko 2 savaites ir 1 diena). Sakyciau, tapau savotisku smelio laikrodziu ir sekmingai kapsi paskutines smiltys iki INDIJOS!!!!

Pamoka: visuomet savaime suprantama atrode tai, jog nedaug mes zinome apie salis ir krastus, kuriuose negyvenam. Kita tiesa irgi pakankamai akivaizdi, jog, kai “gyvenimas privercia” (turiu omeny, jog susiformuoja tinkamos aplinkybes), tuomet naturaliai per itin trumpa laika pastebi ir suzinai dalykus, su kuriais keistai niekad nesusidurdavai iki tol. Ir visai nesvarbu, kad mes baisingais tempais globalejame ir “plokstejame” (”worlds gets flattered”).

Taigi, tik po galutinio patvirtinimo, jog isties isvykstu i Indija pusei metu, pradejau pastebeti, kiek daug indu gyvena Vilniuje. Su kiek daug ju kasdien anksciau prasilenkdavau ir ne nepamatydavau ju. Dabar, kai pasirankiojau bendros info apie Indija, pradejau stengtis pasiskaitinet ir bendrai pasaulio naujienas, kas ir kur vyksta. Cha - ir vel atsimusiau i ta pacia siena, nuo kurios ir pradejau - Indija. Niekuomet nemaniau, kad Indija pasaulyje atlieka tokia begalybe roliu, taip aktyviai dalyvauja globaliame gyvenime, tokia ivairiapusiska yra ir kad nuo jos kone “nepabegsi“. ( STRAIPSNIS - THIS YEAR INDIA EVERYWHERE )

Sikart pristatau, savo megiamiausiu papuosalu gamintoju laikrodziu kolekcija, sukurta vieno populiaraus indu dizainerio Manish Arora ( http://www.manisharora.ws/ ) , kuris, pasirodo, ne tik Indijoje yra garsus. Pasirodo, jis yra dalyvis netgi ir Paryziaus mados savaites, renges Katty Perry, etc. Na, zodziu, su truputi gedingai nuraudusiais zandais del nezinojimo, pristatau Bollywood’ini prieskoni juvelyrikos jusu akims!

(tiesa, uzsimaniau pabendrauti su siuo genialiu dizaineri, kuro kuryba mane uzbure!!! tik ka persnekejau su vienu “pazistamu” indu, kuris pasisiule man padeti sukontaktuot su paciu dizaineriu. Mat, to indo pora draugu yra modeliai, leidziantys dienas ir naktis, pabreztinai, su Manish Arora.)

Rastu ir spalvu rojus. Pagaliau taip ilgai ieskojus laikrodzio, susiradau kazka panasaus i “teisybe”!

Apie kiekviena laikrodziu modeli placiau CIA


p.s. Mano aki ir siela vienareiksmiskai papirko spalvos, rastai, lengvas kicas ir, zinoma, pop-art uzuominos/motyvai.

Here You Go!

p.p.s. As dar neisvykau i Indija, bet jau radau priezastis, del kuriu po truputi pradedu Indija nuosirdziai isimylet! Juk visa gyvenima ieskojau spalvu, rastu, garsu, ritmo.. veliau prisidejo subkulturu prieskoniai, mada, pop-art ir menas placiaja prasme.. Veliau gime “Stilingas kicas” ir “Kokybiska komercija” (taip apibudina mane mano mylimiausi ir geriausiai mane pazistantys), kuri isvyksta i Indija - savotiskai ilgai ieskota, atrodziusi pasaku, pasirodo tik pusiau pasaku, o pusiau realu krasta, kuris visus mano pragyventus 20 metu puikiai savyje talpina. Itariu, kad tas krastas talpina tikrai ir tai, kas bus atrasta 21-aisiais metais taip pat.

AFROgliuck

..kad jau uzsiminiau apie “Swatch watch”- Veikla tau:

Kai dirbau radijuje, tai budavo prakalba pries eteri. Aciu mano anglu mokytojai, kad pasufleravo. Pabandyk ir tu!

Rodyk draugams




Dirbtinis Sentimentas

Diena ipusejus. Saule jau spejo pasiekti zenita ir pradeti palengvele leistis zemyn. (Juk jau po Joniniu - dienos trumpeja).

(aciu uz video!!!)

Leidziu laika savo mylimiausiame Noragiskiu kolchoze. Cia isties yra tiesiog viena is Vilniaus gatviu. Tiesa, isskirtinai jauki, zalia, silta, truputi idiliska ir nors ir pasakiska, bet tikrai naturaliai tokia.

Letai slampineju po namus. Keliausi anksti (apie 10 val ryto), lyginant su tuo, kada pargrizau. Islydejau kuri laika musu namuose viesincius svecius ir pradejau uzsiemineti savo “naminiskais” ritualais. Slampineti po namus: vonia - kambarys - laiptais aukstyn i virtuve - laiptais zemyn vel kambarys - laiptais aukstyn svetaine - stalas prie artviro balkono su vaizdu i magiska roziu ir fakiru soda - pusrytine jau vidudienyje kava su pienu - sviezios tresnes - po truputi pradeda pildytis mac’mail su karsciausiom naujienom (!tiesa, kuris laikas nebeskaitau horoskopu!) - ir ne nepastebiu kaip isisuku i dienos ritma. Online pokalbis su Ispaniskai karstu mentalitetu trykstancia Barselona. Veliau seka vietiniu cirku, kilusiu akivaizdziai del per gero gyvenimo, aptarimas.

Isleistuves - sugriztuves

Toliau ruosiuos. Siandien mano vieno geriausiu draugu isleistuves. Keista.. Bus. Ten. Juk jau pora metu nebevedu tokio gyvenimo budo kaip kad buvo mokykloje.. Ir zmones mano pasauly jau kitokie.

Mintyse begu per ivairiausia flora: geliu ir zalumu rusis. Delioju mintyse puokste, kuria teiksiu sveikindama.

Busiu ne viena. Busiu su kitu draugu, kuri kaip ir dauguma anksciau mano gyvenime aktyviai savo roles atlikusiu draugu ismainiau, o gal tiesiog leidau jiems nuo manes ir man nuo ju pailset, arba kaip tik pasiilgt, i dabartinius draugus ir gerus pazistamus.

What goes around - comes around

Argi ne paradoksalu? What goes around - comes around. Absoliuciai visos mano keliones man asociajuojas labai aiskiai su tam tikrais konkreciais mano draugais, kuriuos ir dabar beprotiskai myliu.

Sikart isvaziuoju i ilgesne kelione, nei iprasta. Ir i kita krasta, nei iprasta. Ir kitu tikslu, nei iprasta. Ir kita nuotaika, nei iprasta. Ir jau NEBE su tais, su kuriais buvo iprasta.

BET ruosiuos kelionei. O i mano gyvenima paskutiniam laikotarpiui, leidziamam Lietuvoje pries didziaja kelione, sugrizta draugai, kurie man ir asocijuojas su visomis mano kelionemis. Del to ir sakau, “what goes around - comes around”. Kas buvo pacioje pradzioje, tai laikinai isnyko, i kitus laikinus zmones.

…Ir tada viskas sugrizo i savo vietas. Pradzia atsisuko ir sugrizo, o laikinumas isnyko lyg dumas ruke. Ramu.

Stop kadras

Pusryciauju. Nusibodus ziurek i 13 coliu ekrana nusprendziu paziuret ten, kur apskaiciuoti butu, na, tikriausiai, tiesiog neimanoma. Zvilgsnis krypsta pro stikline siena tolyn.

Stebiu kaimynu penkiameti zavinga vaika ir salia jo, kol kas dar gabaritais didesni juodu zerinciu ir dali saules spinduliu sugerianciu, o dali atspindinciu atspindinciu kailiu rupestinga suni. Abu kazka inirtingai isistebeilije seka. As taip pat susidomiu. Einu i balkona ir lengvai sutrinku, netrukus nusisypsau ir suprantu, kad dar ilgai nepamirsiu.

Dialogas

Ant laiptu sedintis berniukas stebi kaimynu uz poros tvoru suniuka - ta kisenini puku kamuoli. Suniukas pradeda loti, berniukas netrukus jam atloja. Puku kamuolys akimirka suabejojes atloja berniukus ir jie toliau sekmingai snekasi.

Nusprendziau: jei verti zaizda - tai kiaurai

Leidziuos laiptais zemyn i kambari - fotoaparato. Ir mastau sau “kad tik speciau pagauti momenta”, nes zinau, jog internete nerasiu nieko panasaus, kas galetu iliustruoti ka tik nupasakota vaizda. O ir neieskociau, nes tikras vaizdas milijarda kartu vertesnis demesio.

Berniuko ant laiptu neber. Zaizdai lemta uzgyti arba vaizdui islikti tik mano galvoje.

Apie ka as cia?

Atrodo, katik susikuriau DIRBTINI SENTIMENTA. Labiausiai man atmintyje istringa ne chronisko lekimo isdegus akis momentai, bet idiliski, suletinti vaizdai, kai aplink spalvos ir daiktai susiplaka i viena bendra mase BATIKA - fona, bet tuomet isaiskeja esmines detales. Ir jos tesias lyg 3 sekundziu video uzstatytas ant “repeat” rezimo.

Kodel sentimentas?

Juk jau kuris laikas renku vaizdus ir garsus savo galvoje, tam kad visuomet mintimis sugrizciau i namus, kai ju beprotiskai pasiilgsiu. Tiksliau, kai beprotiskai pasiilgsiu to nenusakomo jausmo, emocijos, minties. Youtube to ner, nes kiekvienam tai asicijuojas su kitu vaizdu, garsu, situacija, momentu, emocija ir kvapu.

Dirbtinio Sentimento,

Naturaliai,

AFROgliuck_Egle_Rakauskaite

AFROgliuck

p.s. “Nepyk, bet jei nori, turi tam teise” - vakar sita fraze sklido garsu mano kryptimi, siandien ja siunciu Tau. Sitas irasas yra absoliuciai ne viesoji gerybe ir parasytas totaliais agoistiskais tikslais - atsidaryt ir skaityt, kai pasiigsiu visko, apie ka dabar rasau. Bet jei kam nors dar pravers sitas irasas, vadinas bus lemta tapti naudinga ir is dalies viesaja gerybe, skleidziancia geri arba tiesiog nedidinancia negatyvumo musu pasauly. ARBA TIESIOG MINTYSE.

p.p.s. Vakar susipazinau su labai idiomu zmogumi, kuris ne tik tiki, bet ir garsiai deklaruoja “viskas prasideda nuo minciu, o mintys kuria veiksmus”. Vadinas viskas gerai.

p.p.p.s. Dar vakar aiskiai ir garsiai sakiau, jog savo bloge nerasau smulkmeniskai tokiu dalyku kaip “atsikeliau, apsirengiau, susiskambinau, etc”. Pasirodo, viskas kinta. Tik esminiai tikslai islieka tie patys, jei jie isties svarbus ir reiksmingi.

BUKIT RAMUS! VISKAS GERAI. VISKAS LABAI GERAI.

p.p.p.p.s. ir tada pradejo lengvai, gaivinanciai lyti..

Rodyk draugams




 

June 2017
M T W T F S S
« May    
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930  

Recent Posts

Categories

TAGS



free counters