Delikatesas pietums - AFROgliuck’sNoizeWave transliuoja tiesiai is menulio:
paskutines naujienos chilloutinant, bet jau be zemes traukos, sokinejant nuo kraterio ant kraterio, vartantis kulversciais su dideliais saplvotais salmais ant galvu ir oldschoolinem uniformom is folijos!
Cheers, Mates!
Flashback: linkejimai kompanjonei is kosmonautisko pietu prancuzijos laivo, kartu slowmotion’u varant “walking on the moon”!
Indai kraustosi i menuli!
Stai rezultatas to, kas butu jei indusai, nusprende, kad jiems jau netgi zemeje per anksta del savo populiacijos ir dar labiau del jos augimo, persikraustytu i menuli!!!
Ir zinokit labai rimtai cia viskas. Salia Delio yra absoliuciai modernus rajonas, pavadinimu Gurgaon. Ir netgi tenai prie stikliniu pastatu ir bendro labai kosmonautisko vaizdo su 8 eiliu keliais, pora aukstu viaduku ir pan, visvien gatvese toliau sekmingai prekiauja “bajos” su savo ivairiausio plauko vezimeliais, kupinais ivairiausio plauko turto - nuo vaisiu ir svieziu vaisiu sulciu po 50 lietuvisku centu iki oldschooliniu ir jau kone aukcione galimu parduoti blusturgiu prototipo daiktu, kurie cia, rodos suguzi is visu imanomu pasaulio krastu, ir visai nesvarbu, kaip toli jie bebutu. Aciu Hanumanui, Ganesh’ai, Shivai ir dar milijonui kitu Indijos dievu, kad pas juos blusturgiai dar neigavo pagreicio, tai uz centus fortuna gali isigyti - tiesiog TO-BU-LA!
Skaniu pietu, geros dienos ir nepamirskit karts nuo karto pakosmonauti, juk taip gyventi daug idomiau!
Sikart trumpai, drutai, be parkes ir chilaxinant (chiloutinant + relaxinant), kai viskas yra ne tik gerai, bet tiesiog puiku (aisku, klausimas, tik kiek ilgai tai truks, bet tikriausiai, tai ir yra zaviausia gyvenime - nuolat stebina)!
Stadija, kai pajauciu, jog reik kazka keisti gyvenime, buna tada, kai pajuntu, kad manes niekas nebedziugina. Bet zinau ir kita dalyka, kad dziugesi dazniausiai turi susikurti pats. Vakar nusprendziau, kad mane dziugins SOKTI SOKTI SOKTI. Ir tikrai dziugino. Taip prasokau iki 4 ryto. O siandien jau 9 ryte, atsibudus be zadintuvo ir su salyga, kad net i mano indiskaji koledza farmhouse nereik eiti, pradejau suktis kaip bite darbininke. O po poros valandu sulaukiau dar didesnio dziugesio - mamos skambucio!!! Va sitas tai uzvilko, mano dziugesys pakilo iki euforijos stadijos, tai dabar su dideliu smailu ant veido, placiom ir spalvotom indiskom klesnem, issitarsiusiais plaukais ir absoliuciu chillaxu viduje kacialinu (a.k.a. ramiai tusinu dzigiai bunu su patosu). Join me!
“Varom Ciurlioni”
video pradzia puikiai atspindi bendra ir ypatingai rytiniu kamsciu situacija Delyje, apie kuria norejau papasakoti jau nuo pat pirmu dienu, kai pradejau rytais keliauti i savo mokykla (a.k.a. universiteta). Gatves Indijoje paprastai yra tapusios vienu dideliu viesuoju tualetu! Nereciau negu kas 15 metru stovi po inda nusisukusi i siena ir be parkes “varanti ciurlioni” (nuo zodzio ciurlenti, o ciurlena kaip zinia vanduo ir kiti skysciai). Pradzioj buvau ne tik pasipiktinus, bet ir sokiruota, kaip gi taip atvirai gali buti. Veliau pradejau suvokti, kai tai turi savu privalumu taip pat. Zinoma, apie moralinius privalumus svetimiems sneket ne neverta, nes tokiu paprasciausiai nerasta, bet, zinokit, galiu pasakyt ranka prie sirdies pridejus: sienos nuo indisku vyru juosmens aukscio ir zemyn yra kur kas svaresnes negu likusi ju dalis! (gaila, kad jie labai jau zemi, tai neatnesa tiek svarinimo naudos, kiek galetu bet kurios kitos vakaru pasaulio salies vidutiniai vyrai atnesti :D ) Bet tokiu butu jie svarina savo viena uztersciausiu miestu visame pasaulyje. Tiesa, tik ka kilo mintis, kad sitoki sienu valymo buda butu galima netgi uzpatentuoti, pavadinus irgi trumpai ir drutai: “Reverse Graffiti in Indian style” :D
Myzancios barbes devyndarbes
Aciu Dievui ir universitetui, kad grafikas pamoku nors ir itemptas (nuo 9 ryto iki 6 vakaro be langu), bet uz tai tik tris kartus per savaite. Rodos, vien tik nuo to, mano akys, morale ir pasipiktinimas bendrai sumazina savo procentaluma, ziurint i zemaugius didvyrius kas 15 metru. Tiesa, kartais Delyje gyvendamas gali to netgi pasiilgti, nes kurgi kitur isvysi besislapinanti maza vyra (zinau, kad pabreziu, jog jie baisiai mazi, bet tai buvo dar viena indijos dalis, prie kurios reikejo ismokti priprasti. Kazkaip bijau, as tokiu “vyru”. Gal del to, kad esu pripratusi prie lietuvaiciu is stuomens ir is liemens, graziu, simpatisku, romiu ir, svarbiausia, vyrisku!), kuris tuo pat momentu snekasi su kaimynu (gal netgi reiketu sakyti kolega, nes uzsiema ta pacia ciurlenimo veikla), klausosi muzikos is savo nuliovo, nors ir nespalvoto, bet jau su opcija parsisiusti melodija, mobiliojo telefono ir, zinoma, jei pamato baltaode, ne nesuglumus, imancio vapeti viena kita, bele tik moka, angliska zodi, kad tik atkreiptu demesi. Beviltiska ir apgailetina, bet labai juokinga! ;)
Pasmerkti amziams dainuoti polifonkes - “Tikri” Indijos vyrai!
Cia dar viena nauja savoka. Zinot, kaip buna, kai is didelio rasto, iseina is krasto? Tai vat, cia panasus atvejis, todel ir pavadinau juos “tikrais” vyrais. (na, ir, aisku, iki supermenu, truktu, ugio, smugio, svorio, kune ir ypatingai smegenyse, sarmo, zavingumo, svarumo!!!, paslaptingumo, kuklumo, etc etc etc). Kad jau uzsiminiau apie Indijos vyrus, tai dar trumpai panagrinesiu juos ir tada pabaigsiu si blogo post’a. Taigi, kaip jau minejau, kai atvykau i Indija, buvau isgasdinta ypatingai Indijos “tikru” vyru: mazi, kudi, perkare, uz tai rengiasi kai rock / pop stars. Jei drabuzis blizga, ismargintas pirmosiomis Disney animacijomis (nors jie ne zalio supratimo, kad Disney savoka apskritai egzistuoja, o juolab animaciniai filmukai su tais paciais herojais neturi), rastu margumynas ir viskas vienoje vietoje - tobulas pasirinkimas. O kai jau pradeda sokti tai virsk is koto - kratosi, trinasi vieni i kitus, atrodo, lyg kudykiai perrengti neskoningai drabuziais ir kazkur ten ties grindimis elektros kratomi bendo seksualiais buti. Siaubas - baubas - ne kitaip.
..Ir tada pasirodo, kad is ties, jie bando pakereti moteriskosios lyties atstoves tokiu budu. Mat Bolivudo filmai rodo, kad einanciai panelei gatve indas uzniuniuoja ir taip iki altoriaus nusitempia. Ir dabar kaip uzburtas ratas: “tikti” indu vyrai ziuri bolivudinius filmus, tada bando tai pritaikyti praktikoje, o tada bolivudas rodo realija naujuose filmuose vel su nuniuojanciais indais. Nelieka nieko kito, kaip tik pasikartoti: siaubas - baubas - ne kitaip!
Prologas - myliu ir gerbiu vyrus!
Prasau nepriimti nieko asmeniskai. Prasau nesusidaryti klaidingos nuomones, kad arogantiskai sudirbineju vyrus ir esu baisi feministe. Vyrus gerbiu ir myliu. Kiekviena diena prisimenu savo draugus, kurie yra nuostabus ir nepakartojami, todel kartais juokauju, kad matyt mane netgi sugadino. Kiekviena karta suvokiu, kiek daug turiu ir kokia sekminga esu, kad butent sitie vyrai yra mano gyvenime! (mieli draugai, laukiu jusu asmeniniu padeku uz tokius didziulius komplimentus man asmeniskai i mail’a :D ) Kai tokie tobulybes yra salia, visiems kitiems aplink keli tokius pat aukstus reikalavimus! O be to, kartais is to indisko is proto vedancio chaoso lieka tik dvi iseitys: iseiti is proto arba imti juoktis is to!
Last but not least: netgi kiekviena taisykle turi isimciu (siuo atveju, aciu dievui, kad ir Indijoje isimtys egzistuoja vyru tarpe)!
Taigi ir cia pazistu KELETA indu, kurie yra irgi tokie pat vyriski, paslaugus, rupestingi, nuolat sugebantys prajuokinti ir tuo paciu visada leidziantys jaustis saugiai! Bet cia juos netgi dar labiau vertinu, nes tai absoliuti mazuma! Respekts, Harish’ui (indui, kurio nuolat klausiu, ar jis isties indas, nes skiriasi nuo daugumos kaip diena ir naktis!) - juoku katilui, be kurio gyvenimas Delyje butu kur kas labiau komplikuotis ir tikrai juokciausi kur kas maziau! Graci!!!
Mano vyras bus rusas!
Ir dabar racionaliai mastant, kai tevai vaikysteje, kai buvau jauna ir kvaila (ir gerai, kad jauna, nes tai vienintelis pasiteisinimas, kuri galiu rasti vienam kvailiausiu dalyku pasaulyje - generalizuotam tautos nemegimui) grasino, jog jei nemegsiu rusu (o as ju vaikysteje savo kieme nemegau, nes jie siukslindavo visur spjaudydami “semkes” ir nesugebejo ismokti zodzio “saulegrazos”), mano vyras bus rusas, tai dabar kasnakt arba netgi penkis kart per diena pradesiu kalbeti poterius, kad tik i vyrus negauciau “pasmerkto polifonkei tikro vyro”.
P.S. Na, ir dar karta pasikartosiu profilaktiskai: “kartais is to indisko is proto vedancio chaoso lieka tik dvi iseitys: iseiti is proto arba imti juoktis is to!” Taigi mielieji, susikibkime uz ranku, sukalbekime poterius, kad AFRO grybo i vyrus negautu, ir tada nuosirdziai choru kartu is visko pasijuokime! ;)
siandien ryte kalbejau su mama telefonu, o po pietu ji vel paskambino. Ziauriai keistas jausmas, bunant taip toli, sulaukti skambucio ir dar dukart i diena. Atrodo, praejo milijonas metu, kai nuolatos susiskambineti, gyvenant vienoje salyje (dabar ji Australijoje, as Indijoje, o pokalbiu tarp situ saliu planai yra tiesiog nuostabus - pigiau aborigenisko grybo!), buvo taip iprasta. Ir pokalbis, toks paprastas ir apie absoliuciai buitinius dalykus. Ryte, mama isgirdo, kad as uzkimus, po pietu paskambinus dar bent pora kartu primine “GEEEERK ARBATA” :D Bet turiu pripazinti, dar vis krykstauju is dziaugsmo, kaip gera buvo sugrizti i “senus” laikus. Kambariokai gali patvirtinti krykstavima :D Jau laukiu kito skambucio. Ne, skype kalbeti ne tas pats :P
Ir pabaigai moralas: Jei jau pjauti i lankas, tai bent jau is visos sirdies! ;)
Taip nutinka tada, kai interneta uzsisakai penktadienio popiete ir sutarti pasirasai su pacia TATA interneto vieno is franciziniu ofisu savininke, kuri ispeja, kad sikart interneto ivedimas truks iki 48 valandu (kai paprastai trunka 24val) vien del to, kad penktadienis.
ir tada prasidejo linksmybes iki apsivemimo (tiesiogine prasme, niekas neveme, bet moraliskai buvome arti to!)
Pirmadienis
Bicai eina i ofisa, pasigede netgi skambucio is ofiso ar betkuriu techniku, kurie turejo iki vakar pasirodyti musu namuose. Aisku, tai (nesugebejimas informuoti ir pasirodyti tol, kol paskelbiamos paiekos) jau kulturinis bruozas, vienas ryskiausiai pastebimu ir isimenamu is indu ir taip amziu sugadinto jau turbut ir genetiskai isparazituoto mentaliteto (iskart turiu pasakyti, kad tai nera taikoma absoliuciai dauguma. cia normalius ir zmogiskus indus labiau uz auksa, platina ir deimantus vertinu! Bet, deja, ju labai mazai. ir kad ir kaip bebutu liudna, tas “over populated” salies faktorius tiesiog zudo betkokias viltis apie nestokojancius elementaraus common sense indus). Taigi nuejus i ofisa paaiskeja, kad, “pasirodo”, negavo (vienas dazniausiu “atmazu”), nors savom rankom davem, identifikacijos nuotrauku i sutarti (juokaujame, kad cia savo identifikacijos nuotrauka reikia nestis net pas kirpeja einant), del kuriu visi darbai ir sustojo. O pasiskambinti mums, matyt, per brangiai kainuoja, ypac tada kai stumdai telefono, interneto ir televizijos paslaugas.
Pirmos dienos rezultatas: nuotrauka buvo cia pat kaipmat atiduota ir prasidejo ilgas laukimas rytojaus (kas originalo kalboje jau galetu tapti oficialiu hinglish kalbos colocation “tomorrow, madam”)
Antradienis arba itemptas eilinio darbininko grafikas NEDIRBTI!
Tikriausiai jau nebenustebinsiu, kad, savaime suprantama, jog jokiu skalbuciu zadetu laiku (pirma i duris, veliau su didziule viltimi bent i telefona) nesulaukem. Bandem skambinti mes. Atsakymas: darbininkai kazkur uzstrigo. O ju darbo valandos labai ribotos: ryte ne anksciau 12 ir mazdaug iki 14 valandos - kas reiskia NIEKADA PER PIETUS DARBININKO NESULAUKSI Ir kitas itempto grafiko laikas, skirtas klientams: vakare, mazdaug nuo 17 valandos (is indu kalbos isvertus reiskia ne anksciau 8), o dazniausiai rezultate, kalbant su savo europieciais isgelbetojais ir vieno likimo broliai indijoje, gali pasakyti “and the workers never showed up yesterday evening”. Tai pasakiau ir as savo likimo broliams, dalindamasi indisku absurdu, kuris veda is proto ir pirmu reisu is indijos.
Treciadienis. Metam mokykla ne nepradeje jos
Neinam i “mokykla” (taip pavadinom musu posh ir fancy privatu, butina pamineti, indiska, truputi apsimelavusi ir turejusi bylu netgi tarptautiniu mastu butent del statuso “universiteta”. Sita statusa, matyt, irgi patys issigalvojo, nes gerai skambejo. Kaip ir visa Indijoje, musu “universitetas” gerai atrodo is isores, matyt, del tos pacios priezasties ir durininkus kaustytais batais ir metalo detektoriu vartus laiko taip pat is lauko puses. O kai ieini i vidu, pirmame aukste sutinki marmurines grindis, pingviniskas moteris ir vyrus su kostiumais, ala labai jau rimtus, didele saraskino kontora, kurioje, pirma, atrodo, darbas verta, o, prabuvus ilgiau negu 3 minutes supranti, kad surmulys yra vien del to, kad pingvinai ir pingvines is neturejimo ka veikti vis diskutuoja kokius “opius visuomenei klausimus”, o ju isvadas aiskiai apipavidalina nuaidintis ir bent pora minuciu besitesiantis nuosirdus kvatojimasis. Tiesa, kol saule sviecia, gali lankytis ir kituose mokyklos aukstuose, bet kai tik pradeda lyti, tai i mokykla eiti nebereik, nes pirmas aukstas buna uzlietas per iejimus, o trecias per duris, ir sienas, kurios neitiketina, bet netgi nesumurytos tarpusavyje ir kampuose gali lengvai iskisti ranka iki alkunes i lauka. Ir geriausia dalis yra du pulo stalai, pastatyti garbingiausiose ir pastebimiausiose mokyklos vietose. Nera lazdu. Maza to, jie dar ir istiklinti. Priezastis: kad niekas nelistu zaisti, ne tam gi skirta! :D ), nes siandien laukiam pazadetojo interneto techniko, kuris, atrodo, bent jau Delyje yra persona, turinti didesni uzimtuma, negu pats prezindentas, o gal netgi ir ponas dievas (pastaruju Indijoje, tikriausiai, yra netgi daugiau negu interneto techniku. Sitokia mintimi galima butu save raminti vis laukiant, bet sikart netgi paskutinis argumentas nebepadeda, kai lauki daugiau negu savaite.
….Po dar daugiau laiko.
Ir tada apsireiske ponas dievas
Pagaliau musu namus pasieke interneto technikas su pagalbininku. Pakimarine ir paspaudineje vos pora mygtuku, mums visiskai ramiu veidu pranese, jog internetas veikia. O kai uzklausem apie bevieli, absoliuciai ramiu veidu mums atsake, jog tai pas mus tiesiog neimanoma. Kai mano kantrybe pradejo duzti lyg ploniausiais pasaulyje porceliano puodelis, iskosiau pro dantis, jog butent uz ji mes sumokejome netgi 4 menesius i prieki, todel man nusispjaut, kokiu budu, bet bevielis internetas turi veikti! Zinoma, as ne pirma ir ne paskutine tokia, todel jie jau turejo pasiruose pora atsakymu paketu, kuriais siuo atveju ir pasinaudojo. “Pasirodo”, yra tam tikru labai jau ypatingu gedimu ir tai gali buti sutvarkyta tik per pora dienu ir paciame “TATA” centre, o ne musu namuose.
Pirmas bandymas - rami tarpduryje
Vos isgirdau “pritrenkiancia naujiena”, kuria per telefona spejo man pakartoti gal jau koki puse milijono kartu kiti interneto berniukai “ant linijos” pastarasias 5 dienas, as atreziau viena: “Niekur neisit, kol bus nesutvarkyta”. Aisku, indai, atrodo, arba apkurte, arba netgi stokojantys poros rieviu savo smegenyse, ramiu zingsneliu, susirinke savo motoroleriu salmus, patrauke link laukuju duru.
Not so fast, folks!
O mes dar pacioje pradzioje, musu islauktiesiems sveciams pasirodzius, juokavome, kad paslepsime salmus ir neatiduosime, kol problema del interneto nebus isspresta.
Na, salmu neslepeme, bet stovejusi tarpduryje, taip ir likau ten stoveti, nejudedama. Tiesiai sviesiai, VEL pakartojau, kad tikrai jie niekur neiseis, kol nesutvarkys. Atrodo, pradzioje, nesuprate situacijos tiesiogiai susijusios su europieciu kantrybe, technikas su asistentu patrauke prie kompiuteriu paspausti dar poros mygtuku. Savaime suprantama, DEL VAIZDO.
Antras Bandymas
Sikart atsisedau tarpuvarteje (i musu busta yra vedancios dvejos durys: pirma gelezines durys / vartai is laiptines, po ju seka stumdomos dur
ys i buta), nes suvokiau, jog stumdomu duru slekstis man tikrai igris laukiant geresnio oro, patiuninto bevieliu internetu. Galu gale, kai matai, jog tai truks dar bent pora valandu, stoveti yra tieiog nepatogu. Tai isitaisiau savo siaudiniame mingstasuolyje salia darbininku tases su rakandais viduje ir toliau laukiau… Stebejau…
Reikalai rimteja
Sikart jie isvis nesibodedami, bent pavaidinti, jog vaisingos ju pastangos nepasiteisina, vel patrauke kryptimi “lauk”. Aha, prasideda. “Asistento” p
aklausiau juokais, ar jie iseina, o jis man lyg niekur nieko atsake, jog taip. NE! Atsistojau, pakartojus ir vel, tikriausiai, antra pagal geruma tapusia legendine dienos fraze “niekur neisit, kol internetas nebus sutvarkytas”, supratau, kad to neuzteks.
Ir tada palengvele TIESIOGINE PROGRESIJA pradejo kilti vejas Malviya Nagar L block’e
Malviya Nagar apylinkes (tai naujasis mano gyvenamosios vietos Delyje adresas) toki sauksma, matyt, jau seniai girdejo. O dar anglu kalba, galbut, isvis buvo ir pirmas kartas. Kai technikui ir jo asistentui iki smegenu niekaip neprisisiekdavo mano siunciama zinia, teko pakelti balsa. Kai pamaciau, jog bergzdzias reikalas. Iskosiau, kad ju tikrai neisleisim. Ir jei ju tai netenkina, gali jau dabar pat skambinti i ofisa ir sakyti, jog isprotejusi europiete juos ikalino uz grotu (musu laukujai vartai yra kone identiski grotoms). Ir, zinot, aciu dievui, kad jiems taip isreziau, nes lig siol, ka daugiausiai buvome pasieke, tai klientu aptarnavima, su kuriais pokalbis vykdavo labai paprastai ir primityviai - iki pirmo klausimo su tiksliu laiku, kada sulauksime techniku.. o po to sekdavo tik ilgas PYYYYP PYYYYP PYYYP (nemanykit, kad keiksmazodziai :P turiu omenyje, telefono numesto ragelio garsa.)
Keiksmazodziai seke veliau
Taigi pagaliau pradejau telefonu sneketi su visokio
plauko “menedzeriai”, kurie kiekvienas vis savo versija pasakodami, tvirtino, kad pradzioje po poros dienu, veliau nuskambejo Indijoje zveri europieciuose pazadinantis TOMORROW.
…If tomorrow never comes…
Vat tada tai nuskeliau! Tiesiai sviesiai pasakiau, jog patys prisidare sau problemu su savo “tomorrow”, nes jis mums tesesi pastarasiais 5 dienas, kai laukeme ir nesulaukdavome! Siam pokalbiui pasibaigus ir tapus faktui labai akivaizdziam, kad sikart uzsakovai tikrai rimtai ipyke, darbininkai vel sedo prie kompu. Taip baigesi ju antras bandymas iseiti is musu namu su perspektyva sugrizti “tomorrow”, tik neaisku, kuri “tomorrow” (ar tomorrow, ar tomorrow after tomorrow, etc, etc, etc).
Trecias kartas nemeluoja.. Netgi Indijoje!
Technikams grizus prie savo darbu, as grizau prie savuju.. T.y. patraukiau darbininku tases is tarpuvartes. Vartus uzdariau, uzstumiau spyna (tiesa, dar neuzrakinau) ir atsisedau lyg cerberis prie vartu is vidaus. Noresi praeiti - pirma susigauk su baisesniu padaru negu pats cerberis!
Kova ivyko!
Neprailgus ivyko ir trecia istorijos dalis, kuria galima butu pavadinti pabaigos pradzia. Trecia karta darbininkams nieko nepadarius ir vel bandant istepti slides is skestancio laivo (cia modernaus laivo versija, jei ka, todel sitas laivas skesta, kai internetas neveikia), as tiesiogine to zodzio prasme pasiutau. Tuomet apturejau garbe sneketi telefonu nebe tik su “menedzeriu”, bet sikart, rodos, su “rimtu menedzeriu”. Pradzioje negalejau tuo patiketi, kiek reikia saukti, kad prisikveistum normalu zmogu kitame telefono ragelyje, kuris sneka angliskai, sneka nelauzyta anglu kalba ir netgi supranta, ka tu jam nori pasakyti! Atrodo, kad man reikejo saukti vien tam, kad prisikviesciau, nes telefono linijos neturi tokio gero rysio, kaip tiesioginis. Gal jis isties mane isgirdo kitame Delio gale?.. Na, cia jau pasvarstymai, kurie niekam nereikalingi ir niekur neveda, nes jau ko ko, o logikos Indijoje ieskoti ne neverta pradeti. NEAPSIMOKA!
“I don’t give a f*uck about your f*cking problem, we’ve been waiting for f*cking five days since the last friday!” - fraze, tapusi legendine ta diena
Taip, kalta. Pripazistu. Cia citata, sekusi po grasinimu policijom, ambasadom, atleidimais, uzdarymais (visi pastarieji padejo prisisiekti iki “top menedzerio”) is mano finalinio pokalbio su top menedzeriu, kuris pabaigoje vel pradejo pezeti apie laukimus, ir jau nebesvarbu, kiek tiksliai laukti. Tiesiai sviesiai jam pareiskusi, kad ju zmones is musu namu neiseis tol, kol neatsiras kazkas, kas siandien sutvarkys interneta. Pagaliau sulaukiau teigiamo atsakymo: “po valandos”. “Na, ir puiku”
,- pagalvojau as sau. Cha, pasirodo, ne as viena tokia minti galvoje turejau. Vos pasibaigus telefono pokalbiui, technikai susirinko savo salmus ir jau ruosesi VEL keliauti pro duris. As juos vel sustabdziau. Sikart, pareiskiau, kad jie cia bus tol, kol ateis kitas zmogus, atsakingas uz musu interneto gedimo pasalinima.
“It’s only an hour. Now you can check how many hours will last 60 european minutes in India”
Vel apturejau pokalbi su menedzeriu, kuris pasake, jog jo darbuotojams, reik vaziuoti toliau dirbti, todel jie negali pasilikti. Ir po to seke ilga mano istorija sukista i mazdaug 3 minutes monologo:
1. Visu pirma pasakiau, kad kaip jie negerbia mano laiko, jog pastarasias 5 dienas sedziu namuose ir laukiu, o jie net nepranesa, kad siandien nepasirodys, as turiu pilna teise negerbti ju indiskos valandos.
2. Jei technikai iseis, vel niekas nepasirodys, nes indams tiesiog nusispjaut.
3. Juk tai tik valanda (telefonu sakydami, jog turesim laukti valanda, jie sove is dangaus ir visai be pagrindo, kad tik nurimtume, isleistume darbininkus ir vel pradetume savo ilga laukima iki sekancio karto, kuris isvis nezinia kada ivyktu. plius: valanda indijoje statistiskai, remiantis indai draugais ir darbininkais, trunka nuo 2.5 valandos iki never ever), galu gale. Technikai sunerimo, ir ne be pagrindo. Jie puikiai zinojo, kad ju valanda gali uztrukti iki velyvo vakaro…
“islaisvink indus is isprotejusios europietes nelaisves”
Ekstremaliso situacijos net indus isjudina. Neitiketina, bet praejus valandai ir gal 30 minuciu musu namus pasieke kitas technikas. Rodos, ofisas, tikrai sukele visus ant koju i gelbejimo operacija “islaisvink indus is isprotejusios europietes nelaisves”.
Rezultate: pagaliau turime interneta! Ir veikia bevielis. Ir siandien. Ir visai nereik dvieju dienu gedimui sutvarkyti. Ir problema visai nesusijusi su ju centrine bustine!
Moralas: Supratau, jog noriu nenoriu, bet turiu pripazinti, jog mano anglu kalba Indijoje tiesiog bujoja! Jei jau sugebi ne tik gincytis, bet is saukti telefonu, keiktis tuo pat metu, taip, kad suprastu, ir dar isaiskinti technine problema, vadinas bent jau anglakalbeje aplinkoje nebeprazusiu!
Pamoka:teroras naglu veidu ir dar su sypsena - stai kokia pamoka parsivesiu is Indijos!
P.S. Greitai irasas apie “Kaip LAUKEM mes dedes “plumber’io”
Buckiai is sylancio, o kartais net verdancio is laukimo Pietu Delio,
Bandau vel grizti i mokslus.. Tiksliau i pradetus ir veliau pakeistus i malonesnius. Vel sedu prie ekonomikos. Sikart mano “target’as” ne kas kita kaip Europoje ir visame vakariniame pasaulyje itin aktuali tema “Meltdown 2008″. Hm… O as juk taip toli nuo visko vakarietisko, civilizuoto, iprasto, suprasto, perprasto ir prisijaukinto. Paradoksalu, bet, tikriausiai, kaip ir visas gyvenimas. Grizti ten, kur ir pradejai.
Tarnas namuose - akivaizdus priekaistas, kad jau jus sanguinis buvai priskirtas ariju rasei, uz kuria turi susimoket
Siuo momentu, lygiai 2:31 nakties, sprendziame dilema, kuri neduoda ramybes jau geras menuo. Musu tarno valandinis atlyginimas yra didesnis negu musu paciu!!! “Welcome to Incredible India” - toki atsakyma gautume is betkurio vietinio. Nors isties.. Tai tik akiu dumimas ir kvailas pasiteisinimas charginant isivaizduojamai pinigais be pastangu aptekusius europiecius, na, tiksliau, baltaodzius. Stai tau ir priklausymo ariju rasei kaina. O taip akivaizdu, kad mokame landlord’ui ne tik plystanti nuo pervirsio nuomos mokesti, bet dar plius jam ir tarna islaikome, mokedami atlyginima lygiai 4 kartus didesni negu vietines rinkos kaina.. Bet mes juk lietuviai, sitaip svetimais nepasitikinti tauta, kad vien del draudimo (minties, jog svetimas atejes i namus apvogs, o sitas - ne) mokame didesni, kartais skaiciuojama atlyginima.
Idealizuojama Ateitis prasideda nuo praeitis
Bet sikart ne apie tai. Kazkaip ilgai jau buvau pamirsusi, kuo gyvenau Lietuvoje, kuo tikejau, kokia nuotaika isgyvenau viduje ir kokiomis emocijomis dalinausi su aplinkiniais. Siandien turejau “uzduoti” susirasyti savo viso ilgo gyvenimo maisto raciona, nes ryt einu pas persona, kuri skaitys mano praeiti, analizuos dabarti ir “pades” susikurti mano pacios idealizuojama ir trokstama ateiti.
Atgal i pasaku pasauli - Fejoms pargriztant, o gal pargriztant pas fejas?
Taigi, pradejus nuo vartojamo maisto, baigiau sau budingiausiais bruozais ar dalykais, kuriuos zinau turinti kaip savo asmenybes vienas is sudedamuju daliu, taciau, manau, esancias keistomis arba nelabai daznomis kitiems. Tada viskas atgime is naujo.
Taigi, tariu MAGISKU SAPNU, i kuri laika nelankyta, bet, pasirodo, tikrai nepamirsta, o dabar jau ir indiskais rastais pamarginta pasaku pasauli sugrizus,
Jusu,
AFROgliuck
p.s. Siandien pirmas vakaras Delyje, kai vos praverus langa vesa akimirksniu isisuka ir i vidu.
p.p.s. Ryt nakti mazdaug tokiu pat metu isvykstame i taip svajotus Himalajus. Sake, naktys ten nuostabaus grozio. Zvaigzdes neitiketino ryskumo. Dangus - nors imk ir raizyk lyg ant drobes, cia pat gulincios molberte.. O pas mus prasidejo jaunatis.. Nepasididziuosiu. Palengvele pasigriebsiu delnais menuli (cia jis jaunaties metu ne vertikalus, o horizontalus. Kaip lopsys), isitaisysiu lyg milziniskose supuoklese ir skriesiu palei kalnu virsunes vis karts nuo karto uzkabindama jas koju pirstu galiukais. Kitaip nepatikeciau, kad visa tai realu.
Siek tiek su sypsena ir pasikandziojimu (pavadinime sio blogo post’o), bet isties pradedu nuosirdziai isimylet Deli, tiksliau tariant indiskaji metropolitena.
Kaip tikra vyra - su nuostabiu raumeningu kunu, placia it pusiaujas krutine (didziulis, besidriekiantis dar ir uz horizonto), reljefiniu pilvuku (cia namai, cia gatves, cia lusnos, cia senoviniai griuvesiai, cia karaliskas parkas, cia naujutelaitis prekybcentris) ir, zinoma, igimtais arba ilgainiui igytais minusais - visada paleista “kakaryne” (nuolatinis triuksmas, nenutrukstantys pypinimai, rekaujantys ala besiderantys ir tau jau nereikalinga daikta kisantys indai, dulkes), nuolatiniu “laginimu” (kamsciai, baisingi atstumai ir begale laiko juos bandant iveikt).
Ir vis delto, kai ateina vakaras
Visi dienos rupesciais kartu su per diena spejusiu ikaisti duso vandeniu nusiplauna. Lieka tik tai, kas labiausiai dziugina. Ramybe. Grozis - ne manekeniskas, ne perdetas, bet naturalus ir, svabiausia, savotiskas. Kai supranti, kad nors ir truko siek tiek laiko, bet pagaliau tu priemi ji tiesiog toki, koks jis yra, o jis priema tave. Tuomet visos bedos isnyksta it dumas. Tampa: “ai, gerai kazkaip” ;)
Su tokiom mintim griztu i Delio ritma is filmavimu. Pasiilgau as jo… ;)
Labanakt.
P.S. Kalta kalta kalta. Taisysiuos taisysiuos taisysiuos. Naujienu daugiau negu pajegumu (ramu) mano galvoje apdoroti informacija ir pateikti pagaliau ja jums. Bet ji tikrai bus!!! Tikrai tikrai tikrai!!!
Pas mane, Indijoje, kuo toliau, tuo greiciau laikas bega. Vis daugiau veikiam, bunam, matom, stebimes, isimylim.
“Kai viskas vercias ir keicias” arba “Laikinai iskeitem “Varanasi” i Julia Roberts”
Taigi, vakar, penktadieni, pradejome savo ilgaji savaitgali, nes pirmadienis cia nedarbo diena del kazkokios valstybines musulmonu sventes. Mes nusprendem patraukti link taip ilgai mano issvajotojo Varanasi. Bet pakeliui buvome sustabdyti ir viena, kas beliko, riksos vairuotojui apsisukt ir vezti mus atgal. Vaziavome tiesiai i ofisa, ten iskart atgavome pinigus uz sumoketus Varanasi bilietus pirmyn ir atgal.
Pakeliui vaziuojant mums paskambino agentas, kuris dirba filmu industrijoje. Jau anksciau sutareme, kad sutinkame filmuotis Paramount Pictures statomame kine “Eat Pray Love” su Julia Roberts!!!! DAR DAUGIAU CIA
Cia video, kuri netiketai radau vos pries keleta minuciu:
Siandien vakare isvykstame jau i filmavimosi vieta, truputi uz Delio, i Ashram’a! Ten ir gyvensime filmavimo dienomis, kad nevazineti neimanomu Delio atstumu ir nekovoti su nuolatiniais Traffic Jams. Visi nekantriai laukiam nesulaukiam. That’s Massive!!!!
Rockin’ Delhi night life
"Manre" Saket, New Delhi
“Manre” klube vakar vyko psytrance vakarelis, kuri indai vadino “electro party”. Tiesa, techno irgi labai megstama muzika.. Na, sita dalis nevisai man prie sirdies. Bet visiskai nauja ir keista man buvo vakar tai, akd tokioje luxurous ir posh vietoje vyko “psy” vakarelis. Tiesa, didzejaujantys sveciai buvo is Izraelio “System Nipple” (idomu? - pasiyoutubinkit). Ir turejau garbes susipazinti su sio klubo interjero dizaireniu. Visiskai paprastas vaikinukas, o padare puiku darba, Klubas isties ispudingas, vakarietiskas, minimalistiskas ir kupinas estetikos (kuri kol kas dar pakankamai retas reiskinys Delyje)
Na, va, antradieni buvome vienos rusaites modeles gimtadienyje. Ten buvo zurnalistai, fotografai, etc.Ta vakara nesupratau, kodel, bet foto objektyvai mane labai jau mego. Vokieciai ir Italai pradejo klausineti, ko nezino apie mane ;) Ir pati ilgainiui netgi sutrikau, nes Lietuvoje apskritai tikriausiai turi buti ypatingai prisidirbes ant visos Marijos zemes ir dar daugiau, kad tiek sulauktum demesio.
“Ashoka Hotel”, Diplomatic Enclave, Chanakayapuri, New Delhi
Vakar ta pati fotografa susitikau jau veliau kitur, Capitol klube (Ashoka viesbutyje). Snekuciavomes, rodos, butume pazistami jau kuris laikas. Jis iskart pasidomejo ar maciau nuotraukas. “Su ta salyga”, iskart grizus namo uzsikroviau India Times puslapi, o jame stai ka radau! SPAUSK CIA
Amerikietiskai Indiski gimtadieniu ypatumai “CAKE YOUR FACE”
Beje, pasirodo, cia ne bajeris, kad Indai turi tradicija: jubiliatui gimtadienio proga teksti visa torta tiesiai i veida. Tai teko matyti jau net keleta kartu, tiek unievrsitete, tiek ir dabar Veros (modeles) gimtadienyje. Pradedu nelaukt savo gimtadienio, nes mainu studentai (vokieciai ir italai) vis rimciau uzsimena apie sios amerikietiskai indiskos tradicijos pratesima ir mano gimtadineio proga. Oooiii….
“nepaskendai dar toj indijoj? univeras dar funkcionuoja? :D” - toki laiska gavau is vieno susirupinusio draugelio, kuriam jau buvau papasakojus sveiziausias naujienas apie sugrizusius musonus.
Stai, ka atrasiau jam ir kitiems draugams musu saikoje:
“A cha cha!!! Gerai cia pataikei!!! As nepaskendau, bet vakar nuvarem i univera is 7lietuvaiciu tik 4 paciai pirmai paskaitai 8 val ryto. Atvarom. O ten pustutis pastatas, didesne dalis lauke stovi. O musu paskaita turejo buti rusy. Pradedam leistis, mus sustabdo ir kad pasakoja kazka hindi, mes nesuprantam, tada tas bicas parodo i grindis rusyje. O TEN - VISKAS PLAUKIA :DDD paskaitu nebuvo :D (pasirodo, pas juos musonai kaip pas mus minus25 pradinuku sulese). O va, mes, lietuvaiciai, kaip pavyzdingi moksleiviai nuo arklo kartos i mokykla traukem ziniu semtis . Kaip tikri partizanai supranti :D
Tiesa, vakar buvau uzkviesta i uzdara “VOGUE” vakareli nerealiai prabangiam komplekse. Labai patiko. “Nulioviausios tackes”, kokiu gatvese nepamatysi Delyje, zmones ypatingai stiliovi (netgi vintage buvo apsirenge, kas maniau Indijoje apskritai neegzistuoja, nes tai net Europoje skaitosi labai kieta.) Pirmas dalykas, ka iejus pasakiau: “Atrodo, as miriau ir patekau i mados roju!”
dlf-emporio. Vogue night pastatas
Na zodziu labai labai labai fainai. Ten yra netgi Cartier!!!! Ir Tiffany’s.. ir dar daug daug..
Tiesa, sudauziau vakar ryte savo pastoviai laikina “Hello Kitty” laikrodi, tai ta proga galvoju reiketu nauju apsirupinti, du jau yra krite i aki, tik dar gaila pakankamai babkiu i kisene neikrito jiems pirkti :D
DLF Emporio, Delhi
Vakar Delis buvo baisingai lietingas, slapias ir apsiniaukes. Buvo labai jauku. Iskart primine Londona ar mano mylimiausiaji Paryziu. Prisiminiau daina “London in the Rain”. Parodziau Ugnei (mergaitei su kuria gyvename). Ji ta daina pirma karta isgirdo. O man ta daina skamba kiekviena karta kai pradeda lyti. Ieinam i “DLF EMPORIO” (ta vieta kur vyko “Vogue” night”) ir ka tu manai - skamba fone ant repeato “London in the Rain” ;)
Nu zodziu, ciotka cioka!!!
Linkejimai is lietingo ir stilingo Pietu Delhi!
A.
connaught-place
p.s. O pas mus ir toliau pila. Jau n-toji diena is eiles. Buvau susiplanavus susitikima su vienu pazistamu indu, kuris turejo parodyti “Connought Place”. Nebe labai tikiu, kad siandien isvis kur nors lysiu lauk.
Ryt 5:30 isvyksta i Agra dvieju dienu pazintinei kelionei. Kazkaip jauciu ji bus ne tiek pazintine, kiek mieguistine (vakar grize is univero, sugriuvome i musu mergaiciu lova gal 4-iese ar 5-iese ir draugiskai nuluzom. Pramiegojom visa diena, bet labai jau saldus miegas buvo ;) (tik gaila, kad dar dar ne karto Indijoje nesapnavau… Negi cia negyvena sapnai?
p.p.s. Vis delto lekiu i “Connought Place”. See ya! ;)
Svieziausios naujienos is Delhi: miestas jau nuo vakar vakaro plaukia. Siandien situacija isvis nepavydetina. Vandens iki keliu. Per balkonus bega i vidu, rusiai uzpilti, eismas striges, pagrindines gatves nepravaziuojamos. Stichija siaucia.
Tiesa, paradoksalu: namuose vandens neturime jau antra diena is eiles.
P.S. Bet tai, atrodo, ir yra tirasis Delhi veidas. Be jokios pompastikos, kico, cigoniskumo, triuksmo, smalkiu. Pure rainy Delhi. Kai viskas sustoja. Lieki tu ir Indija. Ir niekam nepasipriesinsi. Stichija sneka pati uz save.
Pirmadienis (2009 08 25)
Jau isimyletuose namuose su puikiausiu indiskos virtuves sefu visoje Indijoje apturejome “paskutine vakariene” pries savarankisko gyvenimo pradzia.
Nors praejo vos 3-4 dienos, taciau spejome ne tik prisiklausyti indisku gyvenimo ypatumu, bet ir dali ju perimti. Iseinant is namu, tarpduryje sumisome. Priezastis buvo paprasta, o tuo paciu ir ne. Atsisveikinome su visais - tarnais, Sargamuku, sveciu ir Keralos, Argi, Egle. Liko paskutinis zmogus - tai garbingiausio amziaus persona - Argi tevas. Pagal visus Indiskus paprocius isreiskeme pagarba jam taip: palieti ranku pirstu galiukais abi kojas, tada nedideliu mostu palieti savo saules taska svytuokle vesdamas ranka link kaktos vidurio. Jis mus taip pat palaimino. Tokie buvo paskutinieji musu momentai jau su indiskais ypatumais pries persikeliant i naujuosius namus Delyje.
Gavau stoga virs galvos Indijoje mainai i viena diiiidele skola toli Europoje
Diena, kai buvo like nedaugiau nei 2 valandos iki isvykimo is Vilniaus autobusu stoties i Varsuva, paskambines draugas, perdaug nesureiksmindamas, uzsimine, jog i musu universiteto pasto dezutes atejo informacija su naujais studiju planais. Manajame draugas pastebejo skola. Ar ramia sirdimi iskart parasiau laiska, jog yra isivelusi klaida ir isvykau i margaja Indija. Sivakar, pries pat issikraustant, atsidariusi pasto dezute, radau zinia, jog tai nera klaida, nes galutinese lentelese yra nurodyti butent tokie duomenys. Ir vel… Radau stoga virs galvos ir gavau neitin malonia staigmena is siuo momentu tokios tolimos Europos centro. Ech… Ir vel dusioj nerimauju, kaip cia viskas issispres.
Namai namuciai salia Malviya Nagar - Shivalik
Aciu dievui, mus toliau sefuoja Egle su vyru. Neleidzia naktimis vaikscioti vienoms. Na, tiksliau, vos sutemus (o cia temsta anksti - apie 17:30 vakare). Taigi issiunte vairuotoja su didziuliu, “niauktais langais” dzipu, prikrautu musu daiktu. Ju tiek daug spejome uzgyventi per pirmas keturias dienas, kad ciuziniai vaziavo ant dzipo stogo. Vaikinai musu jau lauke Shivalik “Rose” parkelyje (i kuri iseina naujosios gyvenamos vietos balkonas - visai kaip Noragiskese. Pasirodo, neveltui dar lietuvoje puse zodzio uzsiminiau, kad kraustausi is lietuvisku Noragiskiu i indiskas). Pirmas klausimas, kuriuo mus pasitiko vyrija, buvo: “Ir kur tokia tacke nurovet?”. Deja, neilgai mes tuo dzipuku dziaugemes, bet supratome, kad sudetingai butume kitaip sukesi, jei ne Egles ir Argi rupestis.
Neperilgiausiai panaktineje, dar vis irenginejamame, svieziai dazytomsi sienomis bute, patraukeme ilsetis.
Paskutinis avantiuristas musu lietuvisko rinkinuko Indijoje
Antradienis (2009 08 26)
Is pat ryto sulaukeme savajame butuke sveciu. Atvyko paskutinis musu puses metu avantiurai pasiryzes lietuvaitis Domas. Ta diena, jam ne neleidome atsipusti. Tiesiai is oro pas mus pro duris izenges, nusimete lagaminus ir isleke paskui mus i indiskas gatves. Cia pat pasigavome riksa, lekeme pirma diena visi kartu i universiteta, kuris yra isikures geras gabaliukas nuo pietu Delio (Farms dalyje). Chatarpur kelyje, Satbar. (apie bolivudiska universiteta velesniuose blogo irasuose netrukus)
Pirmas lietuviskas vakaras naujuose namuose Delyje
Viskas vyko visiskai naturaliai ir visiskai lietuviskai. Pradzioje isleke i stadiona, apaugusi zaluma, kuria nedaugelis Delio vietu gali pasigirti, ten dziaugemes pagaliau mus pasiekusia vesa. Buvome stebimi is visu pusiu pro balkonus vietiniu. Dziaugemes vesa ir demesiu neilgai, nes nebeimanomai mus uzkapojo uodai, ir teko ju hood’o teritorija mums apleisti. Grizome i nors dar ir nevisai irengtus, bet jau malonisu namus. Nusedome musu, mergaiciu, kambaryje. Fone skamba “The Doors”.
Vakaro sukis - carpe diem
Pastariejie zodziai itin tinka europieciams atsidurusiems indiskos kulturos mesmaleje, kurioje negali nieko pakeisti, pastumti ar patraukti. Sako, jei negali pakeisti situacijos, keisk poziuri i ja. Taigi nelieka nieko kito kaip tik -
AFROgliuck
P.S. Labai jau simboliska - atveriame naujas duris Indijoje su skambanciais senais bet visada isliekanciais savais “The Doors” P.P.S. Dekoju visiems pasigedusiems manes. Gera zinot, kad ir uz juru mariu, bet esu nepamirsta. Jus as irgi nuolat atsimenu ;)*
- Netrukus mano bloge skaitykite:
* Milijonierius, kuriam priklauso “Taj Mahal” brandas, siulo mums apsigyventi jo viloje
* Informacija apie skola (kurios netuiru), dealinimas per atstumas. Kaip reikalai spresis toliau
* Issikraustom gyevnti i Shivalik parkeli - oficialiai be namu
* Nauajs draugas - Madagaskaro ambasadorius
* Moterims Indijoje ne vieta. Jauskites kaltos ir atgailaukite gimusios ne vyrais
* Kaip IIPM (indu universtitetas, kuriame esame atvyke su maianis) pinigus plove / plauna, o jei nesutinki moket, ne tik “ant raudono kilimo” iskviecia, bet is nepagristus skundus i Lietuva siuncia
* Ar galima sugadindinti jau tarptautiniu mastu sugadinta “IMIDZA”
* Kino vakaras lietuviskai indiskuose namuose “Nerutina”, “Baubas”
* Filmuojames afrikieciu unite band video klipe Gurgaon (Moderniajame Delyje)
* Casting’ai. Paramount pictures pritstavliajut “Litofcai filme su Julia Roberts”
* Pirmasis lietuviskas gimtadienis - Ugnei 21!
* Punktualumas? - Kas tai?
* Indijos paradoksai
* Karma vakaruose egzistuoja, Indijoje - vesi!
* Kada Delis graziausias ir tikriausias
* Ausrai brekstant su karvemis pareinanciomis is lauku salia 500 metu senumo pilietis dvaro teritorijoje
* Tarnas namuose?
* Daaaaug nuotrauku
“Ask your question” - taip prasidejo mano dabarties - ateities pamatymas. Egles, pas kuria esame apsistojusios, vyras Argi turi paveldejes viena ypatinga sugebejima is savo mamos. Tai skaitymas is delno. Gali skaityti visus, isskyrus artimiausius. Butent tokiu budu Argi suvoke, kad Egle bus artimas zmogus gyvenimo kelyje jam. Paemes Egles delna negalejo nieko iskaityti. Negali perskaityti ir Sargamuko gyvenimo istorijos - tai savas kraujas.
Ask Your Question
Velyva nakti, jau tradiciskai sededami ir snekedamiesi apie viska, netiketai suzinojome apie Argi talenta. Pirmoji savanore buvo mano bendrakeleive Egle (Him). Argi jai pasakojo is delno, bet kazkodel staiga nustojo ir atsisukes i mane tare: “Ask!” Kuri laika sumisusi, apskritai nesupratau, apie ka sneka. Veliau susideliojau viska i savo vietas. Pasidare aisku. Jau nuo pat pirmojo momento, kai suzinojau, kad Argi turi toki talenta, labai jau knietejo issiaiskinti bent esmines detales apie save. Taciau tai mano mintyse labai jau kontraversiskai skambejo. Naturalu ir zmogiska, kad geri dalykai motyvuoja ir ikvepia, o blogi ne tik negatyviai nuteikia, bet ir programuoja veikti butent ta kryptimi, ar bent jau stabdo tobulejima, judejima.
Your deep thinking is interrupting my view
Argi tese: “Your deep thinking is interrupting my view / reading of Egle.” Atsakiau, jog nesu tikra, kuris klausimas man aktualiausias. Netrukus galvoje liko tik vienas ramybes neduodantis dalykas: “Ar zmogus, kuri pazistu milijona metu, liks mano gyvenime.” Nusivyliau. Atsakymas buvo tiesus ir aiskus - “Ne”. Toliau sokiruota tesiau: “Jei ne, tai kas gi ji gali pakeisti?!!!” Pokalbis vyko per atstuma. Kad atsakytu i toki konkretu klausima, jam reikejo pamatyti mano delna. Pasidaviau. Neplanuota pauze, pertrauke musu pokalbi ir sita tema baigesi.
Meile
Kaip visiskai sublerus moteriskos gimines atstove, pirmaji klausima, padavus skaityti savaji delna, uzdaviau ne apie ka kita, o apie meile.
Suzinojau, jog yra zmogus, kuris daznai nesioja kuprine ir kepure. Minutele pamascius, garsiai ir impulsyviai pro dantis iskosiau - “NOOO!!!” Atsitokejus pradejau mastyti, kas jis. Argi pasakojo, kad tai geras zmogus (aut. past. geru zmoniu paprastai nemegstu ir nevertinu. Taip, zinau, kad tai nera labai jau protingas poziuris. Bet mano gyvenimas rodo, kad kuo ekscentriskesne asmenybe, tuo idomiau su ja. O man jau nuo pat vaikystes svarbiausia, kad butu IDOMU), visada nepastebimai besirupinantis manimi, mano gerove, komfortu. As jo, gali buti nepastebiu arba nesureaguoju. Po tokiu pareiskimu lauziau galva toliau..
Tai ar bus ta vienintele meile?
Neistverus paklausiau konkreciau: “Tai ar bus ta vienintele meile?” Atsakymas nudziugino: “Taip, bet kol kas jos nesutikai, niekas nepriverte pamesti galvos. Pasproginedavo emocijos kuri laika, bet labai nezymiai. Tiesa, zmogus, kuri ejo is proto del taves buvo. Jis buvo pametes galva ir ypatingai rimtai. O tavo tikroji meile dar priesaky.” Kas tas zmogus, man klausimu ne nekilo. Tai buvo vienas ryskiausiu epizodu mano 20 metu gyvenime.
Ismoke, ka reiskia nuosirdziai myleti
Brangus drauge, kuris buvai pametes galva del manes. Esu baisingai dekinga uz tai, kad parodei, ka reiskia taip stipriai ir nuosirdziai mylet, rupintis, gerbti ir kiekviena momenta apdovanoti begaliniu dziaugsmu. Aciu, kad ismokei myleti, vertinti ir gerbti. Aciu, kad parodei, kaip reikia myleti. Be taves tikriausiai ir dabar toliau klausciau, kaip reiketu elgtis ir kas ta meile isvis. Dekoju. Labai labai iki pasaulio kasto ir iki pat menulio, pauksciu taku su beatbox aidu balsingu tyrlaukiu kosmoso platybese.
Priese - auksta blondine, besimaudanti mano demesio spinduliu seselyje
Argi tese savo pastebejimus manajame delne. “Yra priese - auksta, blondine. Tau labai patiko jos pakabukas. Siuo momentu ji su ilga suknele. Kazkada buvo atvaziavus su savuoju, tiesa, labai laikinu vaikinu dviraciais pas tave. Ji nuolat buna salia, bet pavydi tavo demesio, todel uz akiu kenkia tau. Patariu jos vengti.” Bandziau atpazinti, apie ka kalba Argi. Neisejo. Ir toliau bandau atsekti, kas ji. Dar vis nesu tikra.
…Tyrinejo mano, delna, tada pakele zvilgsni i akis. “Oh, by the way, I like your eyes. I’ve noticed that earlier” ir tese toliau.
Tevynes sauksmas? Busimi namai
“You’ll live somewhere abroad.” Bandziau klausinetis, kur tiksliai. Jo pastebejima baigiau teiginiu: mama nenustebtu, susigyventu. Tetis - jam sunkiau. As tecio mergaite, bet irgi viskas butu gerai” (del tecio bandziau viltis ir patiketi pati).
Gyvenimo ikona - senelis
“There is an icon person. Man. Old. I guess relative.” Cia ne nesuabejojus atkirtau: “grandpa”. Tai buvo sventa tiesa. Su seneliu leidau vaikyste Druskininkuose. Klausydavausi jo neissenkamu pasakojimu. Ilga laika buves mokytojas, mokyklos direktorius. Pats is saves puikus retorikas, parases ne viena knyga, bet toli grazu ne tukstantosios dalies savojo gyvenimo dar neisdestes ant popieriaus. Ji nuolat prisimenu. Myliu. Dievinu. Vienas sunkiausiu momentu isvykstant is Lietuvos pusei metu buvo mintis, kad nematysiu senelio. Pripazitu, matau ji retokai, taciau zinojimas, kad galiu betkuri momenta nuvaziuot pas ji, mane ramina. Isvykimas i Indija atvirksciai. Bijau prarasti.
Kas busiu pasaulio kraste?
“Your profession will be related to speaking - lecturer, professor, lawyer, etc. You like teaching, giving advices.”
Tai ar busiu laiminga?
“Busi laiminga betkuriuo atveju ir visai nesvarbu, kuriame pasaulio gale. Neturi jokiu problemu ir bloku, stabdanciu siekti, gyventi, buti laimiga.” (blokai - desines rankos nykscio zonos rauksles, kertancios pagrindines per visa delna einancias rauksles)
Draugai ir Priesai
Argi dar pridure: “Draugu turi daug”. Iskart mintyse perbegau ju visu veidus, pajauciau emocijas, kurias jie sukelia. Darkart prisiminiau pakeliui Vilnius - Varsuva gauta mamos zinute “Turi puikius draugus”. Ir tai tikra tiesa. Priesu irgi turiu (auksciau pastraipoje). Na, zodziu harmonija - tikriausiai norint tureti daug pozityvo, turi susitaikyti ir su negatyvu gyvenime.
Kiekvienas turime ne tik pliusu, bet ir savu minusu
Ir tuomet prabudo mano racionalioji dalis. Juk negali buti, kad zmogus yra tobulas ir neturintis minusu. Kiek gi galima gyventi liaupsemis. Kiek daug savyje mes nepastebime! Tai kokie gi mano minusai?
“Bad and good thing about you is speaking. Bad thing - your speaking sometimes causes problems to you, grows disattention to other people.” Ir vel prisiminiau ta pati mamos sms Vilnius - Varsuva kelyje.
Testinumas ir kitimas
Zmogaus rankos, tikslaiu delnai keiciasi kartu su kintanciu zmogumi. Dabar belieka nusifotografuoti delnus pradzioje didziosios keliones Indijoje, pabaigoje ir jas palygint. Na, ir, zinoma, kelionei baigaintis, kreiptis i “Indiskaji orakula”, kad appasakotu, ka savo pakitusiu poziuriu pakeiteme savuosiuose gyvenimuose / likimuose.
Jei jau duris atsiveria zmogui i mano kambari, tai ir mano pasaulyje jis laukiamas
P.S. Apkeliauti gali tikriausiai ir visa pasauli, bet galiausiai suvoksi, jog grizai prie saves. Tik ka prisiminiau, kad gal pries 6 metus, zaisdama su kopijavimo aparatu, prisidariau savo delno kopiju. Po kurio laiko jas radusi sugalvoja isiremint. Taip ir padariau. Pasikabinau virs pianino (savotiskas altorius mano afrikietiskame kambaryje) tiesiai priesais duris, pro kurias aptenkama i mano persnaliausia pasauli. Visada tvirtindavau, kad tas delna - atvirumo simbolis. Jei jau duris atsiveria zmogui i mano kambari, tai ir mano pasaulyje jis laukiamas. Pasirodo, daug ir indiskos tiesos tame yra.
